Socialinė veikla

Svarbus ignaciškojo mokymosi elementas, šiandienos pasaulyje, yra socialinis teisingumas. Jėzuitų švietimas pabrėžia, kad krikščionių tikėjimas nepasitenkina vien asmeninio tobulumo doktrina, o siekia padėti kitiems. Todėl ypač svarbu mokiniams išsiugdyti pilnavertį ir nesavanaudžio žmogaus įprotį.

Vilniaus jėzuitų gimnazijos misija remiasi ignaciškąja auklyba ir dvasingumu. Nors esame viena seniausių mokymosi įstaigų Lietuvoje, stengiamės išlikti moderni ir atvira visiems žmonėms švietimo institucija. Sukaupta patirtis leidžia gimnazijoje ugdyti asmenis, gebančius pažinti ir norinčius kurti ne tik mokslo srityje, bet ir puoselėjančius tikėjimą ir bendruomeniškumą.

Jau daug metų mūsų gimnazijos mokiniai atlieka socialinė praktiką. Jie yra skatinami suprasti, kokia svarbi yra ši patirtis ir kaip ji ugdo jų vertybes. Mokiniai atlieka socialinę praktiką: ligoninėse, vaikų darželiuose, dienos centruose, senelių namuose, stovyklose ir kitose socialinės-edukacinės paskirties įstaigose.

Mokinių atsiliepimai apie socialinę praktiką:

 

Socialinę praktiką vertinu labai teigiamai. Gavau ir asmeninės patirties bei kiek ir pajutau, daviau ir kitiems. Tokios patirtys labai stiprina mūsų mokyklos bendruomenę. Viską, ką gavau, tikrai stengsiuos pritaikyti ateityje bendraujant bei dirbant su įvairiais žmonėmis.

Adomas Kačiušis IVa

Dienos centre „Mes esame“ man ir mano draugams, buvo suteikta proga dirbti su negalią turinčiais žmonėmis. Čia jie gali trejus metus mokytis įvairių specialybių: molio lipdymo, medžio apdirbimo, audimo, pynimo bei mezgimo. Nustebino tai, kad jie sugeba laisvai bendrauti tarpusavyje, jie visada turi ką paklausti, ką papasakoti. Gerą įspūdį paliko ir tai, jog jie stengiasi vienas kitam  padėti.

Gediminas Vaivada IV a

Pačios mintys ir idėjos, kurios atspindi socialinę praktiką yra mano užrašuose.  Tačiau viena svarbesnių įžvalgų yra ta jog, noras kažką duoti kyla ne iš kažkokios prievartinės meilės ir ne iš noro gauti kokių nors ypatingų malonių iš Dievo, kuris atlygina už altruizmą, bet jis savaime kyla iš to begalinio dėkingumo jausmo. Kitaip tariant, duoti ne dėl to, kad gautum ir ne dėl to, kad gautų, o dėl to, kad jau gavau...

Ugnė Gudžinskaitė IV a

Ir tuomet viskas prasidėjo...jau sėdėdami salėje, apsupti būrio vaikų ir rankose laikydami savo grupelių skareles, supratome – niekur nepabėgsime... Šypsojausi, nes supratau, kad čia ir dabar aš turiu galvoti ne apie save, o apie juos, apie mažuosius mūsų draugus.

Smiltė Kolevinskaitė IV b

Socialinę praktiką atlikau vaikų darželyje. Galvojau, kad mokiniams bus skiriamos konkrečios užduotys, kurias būtų galima atlikti nuo pradžių iki galo. Reikėjo tiesiog būti su vaikais ir suktis pačiai iš neaiškios padėties. Galbūt tai yra savotiškas tokios socialinės praktikos privalumas, nes visada naudinga išgyventi kažką naujo, nepažįstamo. Manau, kad per šias dvi savaites kažkiek davsiškai paaugau, o toks ir yra mano tikslas – kiekvieną dieną šiek tiek paaugti...

 

Austėja Lašinskaitė IV b

Tikrai negalėčiau apie šią socialinę praktiką pasakyti nei vieno blogo žodžio. Man liko tik geri atsiminimai, kaip su vaikais laistomės vandeniu lauke arba kaip migdau vaikučius sėdėdama prie jų lovyčių. Jaučiu, kad ir patys vaikai šiek tiek prisirišo prie mūsų, mes jiems tapome naujais draugais ir turbūt vaikams bus keista, kad pirmadienį jau nebeateisime į darželį. Aš pati jų pasiilgsiu.

Augustina Grigaitė IV c

Praktiką atlikau slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Atlikdama praktiką pastebėjau, kad paliatyvioji slauga nėra tik fizinio skausmo sumažinimas. Čia stengiamasi padėti  ligoniams, spręsti jų dvasines ir psichologines problemas. Praktika ligoninėje man buvo labai įdomi ir  naudinga, nes ateityje planuoju studijuoti mediciną. Tikiu, kad įgytos žinios pravers ateityje.

Evelina Marija Blažytė IVc

Atnaujinta: 2014-08-21