Pranešimai

Klajonės po Kauno bienalę

Kauno bienalė – daug kam girdėta, tačiau vis dar menkai pažįstama. Norėdami pasisemti įkvėpimo mes, klubo „Kūrybinės dirbtuvės”  (tarp savų tiesiog Veidu į jūrą) nariai, nepasidavę rudeniškai darganai, šeštadienio, lapkričio 25-osios rytą, iškeliavome į, rodos, jau neblogai pažįstamą Kauną.

Vienuoliktąjį kartą vykstančioje Kauno bienalėje – 24 įvairių Lietuvos ir viso pasaulio menininkų darbai, išdėstyti visame mieste. Kodėl? Argi neužtenka menu pasiskonėti galerijose? Atsakymas tik vienas – ne. Menas netikėtose erdvėse ir netikėtame pavidale stengiasi sugriauti tradicinį, konservatyvų visuomenės požiūrį į save, jis tarsi bando užklupti žmones jiems neįprastose miesto erdvėse, nuginkluoti įspūdžiu. Tenka pripažinti, kad tokiu būdu transliuojama žinia – ypač paveiki.

Šių metų bienalės tema – „Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas” kviečia sustoti ir pamąstyti apie visai tautai svarbius klausimus: kaip mes norime įamžinti savo praeitį, arba, atvirkščiai, kaip įamžinti praeitį, nuo kurios norėtųsi pabėgti, galų gale, kaip nepersisotinti paminklų gausa?

Atliepdami bienalės temą dalis menininkų siekė savitai įamžinti sovietinio gyvenimo rudimentus, likusius miesto patvoriuose bei kitose menkai matomose vietose, bet svarbiausia – žmonių sąmonėje. Prieštaraudami tradicinei paminklo sąvokai kūrėjai pasitelkė ne tik vaizdo, bet ir garso bei kitas technikas.

Pirmasis bienalės darbas mūsų laukė geležinkelio stoties perone: pasigirsta balsas iš garsiakalbio, iš lėto skaičiuojantis nuo 1 iki 300 000. Kodėl autorius Kostas Bogdanas pasirenka šiuos skaičius? Menininkas siekia priminti sovietinio režimo ištremtų Lietuvos gyventojų skaičių bei, paradoksaliai, skaičių žmonių, kurie Kaune jau nebegyvena dėl emigracijos. Dviguba kūrinio mintis įprasmina dvi Lietuvos istorijos ir dabarties skyles.

Toliau lydimi gido leidomės atrasti kūrinių buvusiame Kauno gete, Vilijampolėje, skirtų didelei, apie tris šimtus tūkstančių žmonių vienijusiai, tačiau beveik visiškai sunaikintai Kauno žydų bendruomenei atminti. Menininkė, bendradarbiaudama su vietos mokykla bei buvusioje Demokratų aikštėje dabar veikiančia parduotuve „Aibė”, sukūrė paminklą, įprasminantį vadinamąją „Didžiąją akciją”, kurios metu atrinktieji kitą dieną būdavo sušaudyti. Parduotuvėje dalinami maišeliai su užrašais suteikė kiekvienam iš mūsų galimybę pasijusti paskirtam į kurią nors pusę, kairę arba dešinę, tuo parodant likimo, tą dieną ištikusio 9200 žydų, atsitiktinumą. Jeigu ne šis britų menininkės J. Kagan netradicinis paminklas, aikštėje nebūtų nei ženklo apie prieš kelis dešimtmečius toje vietoje vykusią mirties loteriją. Apžiūrėjome dar keletą Kauno bienalės darbų, tarp jų ir Tatzu Nishi sovietinėje virtuvėje savotiškai  apgyvendintą garsiąją J. Zikaro „Laisvę”, kurio kitas paminklas, skirtas Jonui Basanavičiui,  atliepė jau kelerius metus nesėkmingai gvildenamas idėjas įamžinti lietuvių tautos patriarchą Vilniuje. Ironija liko suprasta!

Ekskursijos metu spėjome susipažinti tik su mažąja dalimi kūrinių, tačiau ir to užteko, kad Kaunas atsivertų visai nauja, maloniai stebinančia perspektyva. Palikę jaukią šeštadienio pavakario Laisvės alėją skubėjome į traukinį. Namo parsivežėme ne tik „Aibės” maišelius bei daugybę įspūdžių, bet ir pasididžiavimo meno kokybe Lietuvoje jausmą. Neabejoju, jog 2019-ųjų Kauno bienalė atsidurs daugelio iš mūsų planuose!

Milda Ivanauskaitė, IVc




Kitos naujienos


27-11

2017

2017-11-24 d. Lietuvos žinios publikavo straipsnį „Sąmoningumui budinti – socialinė tarnystė“

„Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje siejama su mokyklos bendruomenės tradicijomis, įgyvendinamais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje socialinės patirties ugdymas – viena prioritetinių krypčių.“ 

Visą straipsnį rasite čia.

27-11

2017

     Lapkričio 9 dieną, ketvirtadienį, gimnazija pasitiko mus kiek kitokia: be įprastinio skambučio, be kontrolinių ir namų darbų. Tą dieną vyko Pamokos kitaip, kuriose mokėmės rūpintis, atjausti ir padėti. Socialinių veiklų diena buvo skirta mokinių vertybių ugdymui, įkvėpimui bei galimybei susipažinti su socialinės praktikos galimybėmis. 

23-11

2017

Kviečiame prisidėti prie gražios iniciatyvos ir dalyvauti „Mamų Unijos“ organizuojamoje akcijoje.

17-11

2017

Meilė yra tarsi penki kepalai duonos ir dvi žuvys. Visada pernelyg mažai tol, kol nepradedi jų dovanoti.

13-11

2017

Š.m. lapkričio mėnesį Vilniaus Jono Basanavičiaus ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos pradėjo įgyvendinti bendrą projektą  „MAGIS pamokos – kūrybiškumo eksperimentai“. Projektas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, skirtomis Mokyklų pažangos ir bendradarbiavimo projektams.