Informacijos srautas

Į Londoną tikrai sugrįšiu…

Pradėsiu nuo to, jog oro uoste buvome ketvirtą ryto. Atrodytų, ne taip čia ir daug, pagalvojus, kas dėsis vėliau Londone, tačiau, žinant, jog su Ignu Z. buvau susitaręs „pernakvoti“ (jei galima pavadinti nakvojimu naktį žiūrint NBA 2014 All-star‘ų rungtynes) jo namuose. Bet miegot pamiegojom 3 valandėles tai tikrai. Na ką gi, vis geriau negu nieko. Taigi, atsikėlę 3 ryto (įtartinai lengvai, į mokyklą keltis sunkiau), visiškai tuščiu keliu važiavome iki oro uosto, kur, beje, jau laukė nemaža dalis mūsų ekskursijos dalyvių. Ten pat, oro uoste, laukė pirmasis nusivylimas – lėktuvas vėlavo (kaip vėliau sužinojome, dėl techninių gedimų kitą lėktuvą teko atvaryti iš Budapešto). Deja, nieko čia nebepakeisi, tą laiką praleidau klausydamasis muzikos bei valgydamas dribsnius (pasirodo, aš juos mėgstu, pirmasis atradimas šioje kelionėje). Bet lyg tyčia, pasirodo, jog skrydis iš Budapešto trunka ilgiau nei 2 valandas (dar vienas atradimas). Kai Wizzair atstovai atsiprašydami pradėjo dalinti maisto talonus po 2 eurus, lėktuvas atskrido, todėl kuponai tapo nebereikalingi (puiku, nuostolių nėra!) ir mus pradėjo laipinti į lėktuvą. Pirmas pastebėjimas – tai buvo Airbus A280, didžiausio pasaulyje keleivinio lėktuvo (Airbus A380) „brolis“. Prie manęs atsisėdo porelė emigrantų, beje, labai draugiškų, kurie, galvodami, kad aš alkanas, davė savo bandelę (nors pasistengiau atsisakyti, nes mano kuprinėje buvo sausainių „iki apsivėmimo“, jie man vis tiek ją hm... įgrūdo) ir vėliau užmigo. O gaila, nes kai pradėjau traukti savo javainius, sąžinė užgraužė, norėjosi pasidalinti. Bet, kaip sakoma, „nenori, tai ir nereikia“.
Atskridę į Londoną, sėdome į specialųjį „Green Lines“ autobusą, kuris mus nuvežė iki centrinės Viktorijos stoties (anokia ji ir centrinė, bent jau metro atžvilgiu tai tikrai ne). Mūsų gidas Karolis nupirko kiekvienam metro dienos bilietą, kuris, beje, kainavo 4 svarus. Ganėtinai brangoka, ypač žinant, kad moksleiviams mėnesinis autobuso bilietas Vilniuje kainuoja  apie 6 eurus. Metro važiavome iki mūsų hostelio, pasirodo, dviejų žvaigždučių, ir, daiktus pasidėję į bunkerį panašioje saugykloje, iškeliavome tyrinėti Londono. Pirmoji stotelė – Pikadilio aikštė, kuri, tikriausiai norėtų  būti kažkuo panaši į Niujorko „Times“ aikštę. Didžiulės slenkančios reklamos, septynaukštės parduotuvės... Sakyčiau, nelabai nustebino, įdomiau buvo Londono gatvės šokėjų pasirodymas ant šlapio asfalto (visgi lijo tada). Tada ėjome pavalgyti, tačiau, kad ir koks buvo pasirinkimas (KFC, McDonald‘as arba Burger King‘as), pasirinkau tai, kas buvo arčiausia. Tai – KFC, kuris, deja, nuvylė. Pavalgęs ten, kartu su visais, pasukau link didžiulės M&M’s parduotuvės. Dar vienas pastebėjimas – kainos tiesiog kosminės, ypač man, tačiau paskui įpratau į tai nebekreipti dėmesio. Vėliau nuvažiavome į Trafalgaro aikštę, kur turėjome aplankyti Nacionalinę Galeriją. Trafalgaro aikštėje labiausiai į akį krito didžiulis mėlynas gaidys, pastatytas tikriausiai vien tam autoriui žinomomis aplinkybėmis (bent man taip atrodo, nes tarp admirolo Nelsono ir to gaidžio daug sąsajų nematau) bei visa eilė „skraidančių“ londoniečių, persirengusių veikėjų iš „Žvaigždžių karų“ kostiumu ir bandančiu taip rinkti pinigus. Vienintelis neskraidantis personažas – Peliukas Mikis, kurį įkūnijo prakaituotas šešiasdešimtmetis (visiems gi pinigų reikia). Į Nacionalinę Galeriją eiti daug noro neturėjau, apskritai, dailė – ne mano sritis. Įdomiau buvo tik pagaliau suradus XIX a. dailės salę, kur buvo girdėti bent keli paveikslai iš devynių galybių, ten esančių.. Jau vakarop pasukome Londono centro link – Big Ben‘o ir Vestminsterio abatijos. Buvo labai gražu, miestas nuostabiai apšviestas, tačiau daug žmonių. Vėliau, apie devintą Londono laiku, einant St. James parku, supratau, jog į Londoną dar tikrai grįšiu. 
Antrąją dieną pradėjau sočiais angliškais pusryčiais (šonine, bulviniais pyragėliais ir t.t.). Buvo ganėtinai skanu, vis geriau nei lietuviški rutiniški pusryčiai. Pavalgę apie devintą ryto važiavome (kuo? ogi metro(!))Pietinio Kensingtono link, kur įsikūręs Parodų kelias (Exhibition Road). Panašų tos vietos atitikmenį rastume ir Berlyno Muziejų saloje. Pirmasis aplankytas muziejus buvo Mokslo. Vertinimas – visko per daug, be to, nepernelyg daug ten ir to mokslo. Na gerai, garo varikliai tai dar dar, na bet jūs įsivaizduokit, kaip aš nustebau išvydęs didžiulę salę, tiesiogine to žodžio prasme, prikimštą britų, amerikiečių ir vokiečių Antrojo pasaulinio karo lėktuvų, raketų bei pokarinių „konkordų“ ir reaktyvinių „glosterių“! Bet, kadangi ten (kaip ir visur kitur, beje) buvo tikrai visko per daug (o laiko turėjome ribotai), kaip jau minėjau, apeiti visko nespėjau. Be to, šį kartą į akis krito didžiulis britų dosnumas aukojant muziejams tam, kad jie išliktų nemokami. Po šios parodos (ištaikęs laiko, dar apžiūrėjau ir Čerčilio mokslininkų kūrinių parodą), pasukome Oksfordo gatvės link. Kadangi aš buvau tikrai labai išalkęs, labai nuvylė viena tendencija toje gatvėje – apie 95% yra parduotuvės (dauguma bent trijų aukštų), 5% - restoranai (bet ir tai dažniausiai šalutinėse gatvelėse ir visur prisigrūdę žmonių). O kadangi aš nekenčiu apsipirkinėti, todėl man toje gatvėje nebuvo ką veikti (gal tik paspoksoti į parduotuvių vitrinas ar jose apsilankyti ką nors apžiūrėti). Jau vakarėjant (likus VALANDAI iki muziejaus uždarymo) grįžome atgal į Parodų Kelią. Šį kartą į Gamtos istorijos muziejų. Jis buvo daug įdomesnis, aiškiau išdėstytas (palyginus su Gamtos muziejumi ar Nacionaline galerija, kur gali vaikščioti ratais kvadratais ir išėjimo nerasti) bei mažesnis. Gaila, tačiau dėl anksčiau mano paminėto veiksnio, apžiūrėti viso šio muziejaus taip pat nepavyko. Vis dėlto, pamatyti norėjosi dar ir tuos išgirtus banginio griaučius, bet, deja, apsauginiai muziejuje ir apskritai Londone negailestingi... 
Trečiosios dienos pusryčiai niekuo neišsiskyrė iš praėjusios bei dar ateisiančios dienos meniu. Rytą mūsų laukė kelionė į mano labai laukiamą Britanijos istorijos muziejų. Muziejaus pastatas net priminė vietą, kur galėtų posėdžiauti pati karalienė, nes jis buvo LABAI didelis bei labai puošnus. Iš tiesų aš jo net nesistengiau apeiti, nes žinojau, kad dabar tam susikaupti negaliu. Žinojau, jog kai grįšiu į Londoną dar kartą, tam reikės skirti kokias keturias valandas. Na, iš tikrųjų ką norėjau, tą pamačiau – Rozetės akmenį. Gaila tik, kad ta salė, kur stovi Ramzio II paminklas, buvo restauruojama. Apėjęs senovės Graikijos bei šiek tiek Egipto ir Romos ekspozicijų, pasukau prie pagrindinių durų, nes ten kaip tik vyko kinų operos pristatymas (pirmą kartą sužinojau, kad tokia apskritai yra). Išėję iš Britanijos muziejaus pasukome Temzės pakrantės link prie Tauerio tilto. Mane iš tiesų  sužavėjo tilto architektūra. Norėjau pamatyti, kaip tas tiltas pasikelia, bet to šįkart padaryti neteko. Nuo Tauerio tilto atsiveria labai graži panorama į visą Temzės pakrantę iki kito vingio. Labai sužavėjo britų legendinis laivas – HMS „Belfast“ bei Londono rotušė, labiau primenanti milžinišką kiaušinį, kuris, visada pučiant vienos krypties vėjams, pakrypo į dešinę pusę. Iš visos Londono panoramos labai išsiskiria dangoraižis išsišovėlis – The Shard, nuo kurio viršūnės, sakoma, giedrą dieną galima matyti net Prancūzijos krantus. Atkreipiau dėmesį ir į labai puikų Temzės upės valymą (ko Nery tikrai nepamatysi). Gaila, bet šiukšlių upėje tiesiog per daug, visos jos nesurenkamos. Eidami palei Temzę, pasiekėme Modernaus meno galeriją. Nežinau, kaip kitiems, bet man postmodernizmas yra pats geriausias iš visų dailės krypčių. Postmodernizmas yra iš pirmo žvilgsnio nesąmonė, o nesąmonė parodo, kurie žmonės yra įžvalgūs, kurie moka joje ką nors pamatyti. Vėliau, jau vakarui nurausvinus dangų, priėjome apžvalgos ratą -  Londono Akį. Ir lyg tyčia tada pradėjo lyti. Tačiau naktinis Londonas yra tobulas, joks lietus to įvaizdžio negali sugadinti. Po pusvalandžio, praleisto Londono Akyje, važiavome į Viktorijos stotį, tiksliau į šalia Viktorijos stoties esantį teatrą, kuriame klausėmės miuziklo. Vertinimas – apskritai miuziklas buvo fantastiškas (ypač man, miuziklų gerbėjui), bet (DIDELIS bet) - kažkodėl miuziklo pabaigoje kūrėjai įsigudrino įterpti ir meksikietiškų serialų elementų. Taigi – 8 su pliusu. 
Rytas praėjo (bent man) kažkaip liūdnai. Gaila buvo suprasti, jog šiandien palieki „pasaulio sostinę“. Bet, kaip sakoma, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Vis dėlto, pasimėgauti paskutine diena laiko dar buvo. Tikrai galėčiau drąsiai teigti, jog Hyde parke laiką praleidau tikrai linksmai. Neskaitant to, jog mes su Dovydu ir Luku vos neparsivarėm gulbių, kirų ir balandžių armijos (gaila tik, kad maistas baigėsi), aš stebėjausi sugebėjimu tiesiog miesto centre įkurti milžinišką parką, kuriame auginamos morkos bei svogūnai, o londoniečiams tai – gera vieta iškyloms. Iš Hyde parko pro Velingtono arką keliavome iki dar vieno „Green Lines“ autobuso, kuris šį kartą mus vežė iki Stansted‘o. Kelionė neprailgo, nes, kaip pastebėjau, visi arba miegojo, arba klausėsi muzikos. Turbūt kai kam tai buvo naktinio nemiegojimo pasekmė (pirštais nerodysim). Londono Stansted‘o oro uostas – labai gražiai įrengtas, su daugybe restoranų bei parduotuvių. Nors prieš skrydis kažkodėl mane buvo suėmusi baimė, nežinau, gal mano skeptiškumas daro savo. Bet ties Vokietija baimė pradingo (ir ne be reikalo, nes nuskridom lyg niekur nieko).
Svarbiausias dalykas – Londonas milžiniškas ir nuostabus. Ir jam reikia skirti ne keturias dienas, o visą savaitę ar net daugiau...           


Julius Baronas 7b
2015-03-01




Kitos naujienos


10-03

2015

Konkursas vyks š.m. balandžio 17 d. 14:30 val. Registracijos formos teiraukitės pas užsienio kalbų mokytojus. Registracija vyksta iki 2015 04 10.

25-02

2015

Buriama iniciatyvinė mokinių darbo grupė projektui „Nauja ir puiki gimnazijos biblioteka“

Jei tu:

1) moki naudotis google naršykle ir nesiskundi supratimo ir komunikavimo anglų kalba įgūdžiais;

2) turi prieigą prie interneto laisvu nuo pamokų ir užklasinių veiklų metu;

3) nori būti naudingas gimnazijos bendruomenei ir ateinančioms kartoms;

Tai tau siūlome galimybę:

Prasmingai išnaudoti laiką prie kompiuterio ieškant informacijos apie užsienyje esančias naujausias ir pažangiausias bibliotekas (...)

23-02

2015

Sociologijos akademija vėl kviečia 10-12 klasių moksleivius pažiūrėti į visuomenę kitaip ir suprasti, kaip jų socialinė aplinka veikia jų pačių kasdienybę. Klausysim paskaitų, kalbėsim seminaruose, žiūrėsim filmą, darysim įvairias užduotis. 

Užsiėmimai vyks VU Filosofijos fakultete nuo kovo 14 d. kas antrą šeštadienį, 11-17 val.

11-02

2015

Vasario 10 d. vyko 7-ųjų klasių komandų viktorina „Geltona, žalia, raudona“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Viktoriną organizavo istorijos  mokytoja Ilona ir lietuvių kalbos mokytoja Lina. Prie užduočių rengimo noriai prisidėjo 7b kl. mokinys Julius Baronas, kuris ir vedė renginį.

11-02

2015

Sausio 15 dieną mūsų gimnazijoje vyko Meninio skaitymo konkursas. Pirmą kartą jį stebėjusios penktokės Gabrielė (5c) ir Monika (5d) dalinasi įspūdžiais.