Bibliotekos istorija

Bibliotekos istorija
Gimnazijos biblioteka, kaip ir pati gimnazija, pradėjo veikti 1995 m. Pirmiausia persikėlė antrame aukšte (kur dabar informatikos kabinetas), o vėliau, 1997 m., persikėlė į šalia gimnazijos esantį pastatą. 2011 m. biblioteka perkelta į gimnazijos pagrindinį pastatą. Beveik visos bibliotekos knygos yra suaukotos. Knygas aukojo jėzuitai – Kazimieras Ambrasas SJ, Antanas Saulaitis SJ, Lionginas Virbalas SJ. Dalis knygų yra atrinktos iš jėzuitų bibliotekos, didžiuliai siuntiniai atkeliavo iš Amerikos, o kun. Antano Saulaičio SJ dėka iš ten vis dar gauname labai vertingų knygų. Taip pat knygas dovanojo mokiniai, tėvai bei kiti žmonės. Bibliotekoje sukaupta turtinga meno albumų ir knygų kolekcija, kurią padovanojo Vilniaus dailės akademija ir privatūs asmenys. Palyginus su kitų gimnazijų bibliotekomis, mūsų biblioteka išskirtinai turtinga, nes buvo komplektuojama iš netradicinių šaltinių. Kasmet iš mokyklos lėšų biblioteka papildoma naujais leidiniais. Dabar bibliotekoje yra apie 17 000 paaukotų ar nupirktų knygų ir apie 5 000 gautų iš valstybės.
Nuo 2008 m. bibliotekoje veikia MOBIS (mokyklų bibliotekų informacinė sistema). Skaitytojai ne tik gali susirasti reikalingą knygą elektroniniame kataloge, bet ir gali būti aptarnaujami per šią programą.  
Be galimybės rasti naudingą, reikalingą informaciją įvairiose knygose, vadovėliuose, spaudos leidiniuose, bibliotekoje mokiniai gali naudotis kopijavimo aparatu, ten esančiais kompiuteriais ir belaidžio interneto prieiga.
Šiuo metu bibliotekoje dirba Danutė Butkienė ir Danguolė Kazlauskienė.
 
Vaclovo Valio gyvenimo ir asmenybės bruožai
   
Vaclovas Valys gimė 1909 m. Kuktiškių parapijoj, Utenos apskrity. Jo tėvas Albertas ir motina Ona Vadišiūtė taip pat buvo kuktiškėnai. 1927 m. mirus tėvui,  sunkiai sirgdama, bet dvasiškai nepalūžusi vaikus augino viena motina. Savo tėvams jie amžinai dėkingi už paliktą gražaus sugyvenimo pavyzdį, už įkvėptą meilę Dievui, tėvynei ir žmonėms.    

Likę vieni, visi Valių vaikai savo jėgomis siekė mokslo. Vaclovas baigė Aukštesniąją Technikos mokyklą Kaune, kiti vaikai taip pat pasiekė gero išsilavinimo. Tačiau planai gyventi ir dirbti tėvynėje neišsipildė. 1944 m. Sovietų armijai artėjant prie Lietuvos, Valiai pasitraukė į Vokietiją, o po kelerių metų – į Ameriką.

Vaclovas su žmona Marija įsikūrė Clevelande, kur abu iki mirties ir gyveno. Žmona mirė 1985 m., o Vaclovas 1995 m. sausio 21d.

Kaip ir dauguma išeivių, abu dirbo ir aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių gyvenime ir veikloje. Mirus žmonai, Vaclovo dosnią ranką jautė Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapija, jų abiejų giminės Lietuvoje, įvairios tautinės ir religinės organizacijos tėvynėje ir išeivijoje. 

1974 m. į Clevelandą atvykus tėvams jėzuitams, Vaclovas ypatingai suartėjo su Dievo Motinos parapija ir jos klebonu kun. Gediminu Kijausku SJ. V.Valys ypač prisidėjo atnaujinant šventovę, dosniai finansavo didžiojo altoriaus įrengimą. Tačiau dažniausiai aukojo anonimiškai, nes buvo kuklus ir nenorėjo, kad jo vardas būtų minimas aukotojų sąrašuose ir padėkose.

Vaclovas Valys buvo sąmoningas lietuvis ir giliai tikintis katalikas. Labai rūpinosi ir nuoširdžiai padėjo atsikuriančiai Lietuvai. Savo turtą paliko seseriai Jadvygai Matiukienei, prašydamas, kad tie ištekliai būtų skiriami religiniam darbui Lietuvoje.

1994 m. po Kalėdų Vaclovas Valys susitiko Clevelande su Lietuvos jėzuitų provinciolu kun. Jonu Boruta SJ ir kun. Antanu Gražuliu SJ. Jis įteikė jiems savo auką iš griuvėsių kylančiai Vilniaus jėzuitų gimnazijai paremti. Praėjus vos trims savaitėms po šio susitikimo Vaclovas Valys mirė. Likusi jo sesuo Jadvyga 1995 m. balandžio mėn. persiuntė dalį Vaclovo Valio palikimo, įprasmindama tą dovaną kaip paminklą savo broliui Vaclovui. 

Tauraus žmogaus keliu keliavęs Vaclovas Valys šiandien savo dovana kviečia ir ragina Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimą kilti į darbą už savo tikėjimą ir šviesesnę Lietuvą.

Atnaujinta: 2014-08-22