1913-ieji, Gerbersdorfo kurortas. Čia, kalnų papėdėje, veikia garsiausia Europoje sanatorija, skirta krūtinės ir gerklės ligoms gydyti. Į ją atvyksta studentas iš Lvovo Mečislovas Voiničius. Jo diagnozė negailestinga – tuberkuliozė, tačiau jis tiki, kad naujoviški metodai ir grynas kalnų oras sustabdys ligos progresavimą.
Pacientai iš Vienos, Karaliaučiaus, Breslau ir Berlyno, kilnodami užpiltinės taureles, aptarinėja svarbiausius pasaulio reikalus. Ar Europai gresia karas? Ar joje įsigali monarchija ar demokratija? Ar egzistuoja demonai? Ar skaitant knygą galima pasakyti, kieno ranka ji parašyta – vyro ar moters?
Iš pirmo žvilgsnio šis romanas primena Thomo Manno „Stebuklingąjį kalną“. Tačiau nuėmę intertekstinių nuorodų į vokiečių Nobelio premijos laureato kūrybą apvalkalą pamatysime, kad pasakojimo medžiaga galbūt ir panaši, tačiau jos raštas – visiškai kitoks. Šiame kūrinyje susikerta lyčių lygybės, moteriškumo, vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingų laiko dimensijų temos. Romane esama aliuzijų ne tik į garsius Europos literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes pačios autorės knygas.
Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge.