Sielovada

 

Didieji klausimai vaikams   Geroji naujiena mažiems ir dideliems   Didieji klausimai jaunimui

Siekiantiems begalybės – tai Lietuvos jėzuitų inicijuota knygų serija, kuria siekiama prisidėti prie mokslo ir tikėjimo dialogo puoselėjimo. Mokslo ir tikėjimo sąveika plėtojama knygose, kurios rekomenduojamos mokiniams, stojantiems į penktą ir devintą klases.
 

GEROJI NAUJIENA

Juk ne kartą buvai nustebintas (-a) nepaprasto gamtos grožio, tiesa? Pavyzdžiui, gražaus saulėtekio arba saulėlydžio, kalnų didybės, pražydusių pavasario gėlių ar žvaigždėto dangaus. Pasaulis – tai nuostabi Gamtos knyga, kurią Kūrėjas rašo ilgai ir kantriai. Ji kupina paslapčių ir klausimų, kurių patys vieni atsakyti negalime, nes pasakojimas dar nebaigtas. „Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug!“ (Ps 139) – skundžiasi psalmių autorius. Kūrėjo mintis galėjo suprasti ir atskleisti tik tas, kuris jį vadino savuoju Tėvu – Jėzus Kristus. Giliausią Gamtos knygoje glūdinčią Visagalio mintį Jėzus vadino Gerąja Naujiena. Kodėl „Naujiena“ rašoma iš didžiosios „N“? Ar ji tikrai gera? Kokią žinią Kristus neša tau ir visiems žmonėms? Kaip turėtume ją priimti, į ją atsiliepti? Į šiuos ir kitus klausimus padės atsakyti knygelė „Geroji Naujiena mažiems ir dideliems“.

DIDIEJI KLAUSIMAI VAIKAMS
 
KODĖL DIEVAS SUKŪRĖ ŽMOGŲ? Žmogus sukurtas, kad ieškotų savo Kūrėjo, pažintų jo meilę ir būtų su juo laimingas amžinybėje, nes Dievo „meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 8).
AR TIKĖJIMAS NEPRIEŠTARAUJA MOKSLUI? Mokslas ir tikėjimas pateikia išsamesnį pasaulio vaizdą, nes padeda suprasti ne tik, kaip pasaulis atsirado, bet ir kodėl jis apskritai yra.
KODĖL DIEVAS LEIDŽIA VYKTI BLOGIEMS DALYKAMS? Kūrėjui labiau patinka dovanoti laisvę ir nuotykį; jis sukūrė visus daiktus tokius, kad jie save kurtų. Blogis – laisvės kaina.
AR STEBUKLAI VYKSTA ? Stebuklai mums atrodo kaip antgamtiniai įvykiai, bet jie tokie nėra Dievui. Stebuklai – tai būdas parodyti, kad kažkas nauja beldžiasi į mūsų pasaulį.
PENKI DIDIEJI ARGUMENTAI. Tikėjimas į Dievą geriau paaiškina visatos atsiradimo ir gyvybės iškilimo stebuklą, Jėzaus istoriją, žmogaus gebėjimą suvokti, kas yra gera ir bloga, žmogaus širdies ilgesį TIESOS, MEILĖS, GĖRIO ir GROŽIO.
AR GALIMA ABEJOTI IR BŪTI GERU KRIKŠČIONIMI? Tikėjimas ir abejonė – draugai. Abejonė skatina gilintis į savo tikėjimą, geriau jį pažinti. Tai stiprina tikėjimą.
AR KITOS RELIGIJOS GALI NUVESTI Į DANGŲ? Jėzus Kristus yra Tiesos pilnatvė. Tikime, kad kiekvienas žmogus pasieks dangų, jeigu tik ieškos Tiesos, vadovaudamasis sąžine.
KUO JĖZUS SAVE LAIKĖ? Kažkas Jėzaus paklausė: „Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“ Jėzus atsakė: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn 10, 24–30).
KĄ JĖZUS SKELBĖ? Jėzus tvirtino, kad Dievo karalystė yra tarp mūsų. Dėl to „pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo“ (Mt 6, 33).
KAIP VISA BAIGSIS? Žmonija ir visa gyvybė – tik akimirka visatos istorijoje. Visata – tik akimirka Dievo laike. Tikėjimas amžinuoju gyvenimu remiasi Dievo meilės kupina ištikimybe. Juk pasakyta, kad meilė neikada nesibaigia.
 
DIDIEJI KLAUSIMAI JAUNIMUI
 
Remiantis įvairių mokslų – psichologijos, biologijos, astronomijos, teisės, teologijos ir kitų – įžvalgomis, knygoje pateikiama vieninga gyvenimo filosofija.
Kas yra gyvybė? Kada tampama asmeniu? Kada jaučiamės laimingi? Kokia mūsų vieta visatoje? Jeigu pasaulį sukūrė Dievas, kodėl prireikė milijardų metų, kad mes atsirastume? Ar gyvybė, protas, sąmonė negrįžtamai išnyks, ar tęs savo kelionę į Dievo slėpinį? Ką reiškia būti objektyviam ir teisingam? Kaip Kristaus žinia apie Dievo karalystę siejasi su mūsų giliausiais troškimais? Ar krikščionių religija neprarastų vertės ir reikšmės, jeigu aptiktume protingas būtybes kitose planetose? ir t. t. 
Mokslas atskleidė atomų ir molekulių abėcėlę, gamtos genetinį žodyną ir evoliucijos gramatiką. Tačiau jis nenurodo, kaip perskaityti visatos istoriją giliausiu lygmeniu: jos prasmė ir tikslas tiksliųjų mokslų metodais neprieinami. Per 13,7 milijardų kosmoso evoliucijos metų jame pasireiškė nepaprastas, nuostabą keliantis kūrybingumas: visata ne tik iškilo virš nebūties, bet, atsiradus grožiui, minčiai, meilei, atjautai, gebėjimui įsipareigoti ir laikytis pažadų, ji ėmė mėgautis gyvenimo skoniu. Šis kosmoso išradingumas įveikti kliūtis, siekiant to, kas gera ir vertinga, palaiko mumyse „gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15). O krikščioniška viltis byloja, kad ne mirtis, o gyvenimas švęs galutinę pergalę. Ši „viltis neapgauna, – sako apaštalas Paulius, – nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 5).
 

Lietuvos jėzuitai inicijavo knygų seriją „Siekiantiems begalybės”. Pagrindinis projekto tikslas – prisidėti prie mokslo ir tikėjimo dialogo puoselėjimo. Nuoširdžiai dėkojame jėzuitų bendradarbiams įvairiais būdais remiantiems šį projektą. 

Serijos „Siekiantiems begalybės“ knygos:

1. Michael Himes. Tikėjimo slėpinys: įvadas į katalikybę. Vilniaus jėzuitų gimnazija, 2014.
2. John Haught. Mokslas ir tikėjimas: naujasis įvadas. Vox altera, 2014.
3. John Polkinghorne. Kvarkai, chaosas ir krikščionybė. Vox altera, 2014.
4. Robert Spitzer SJ. Dešimt visuotinių principų: trumpa gyvybės klausimų filosofija. Katalikų pasaulio leidiniai, 2014.
5. Daniel J. Harrington SJ. Jėzus. Istorinis portretas.Všį Jėzuitų ekonomo tarnyba, 2014.
6. Didieji klausimai vaikams. Parengė kun. Vytautas Sadauskas SJ. Všį Jėzuitų ekonomo tarnyba, 2014.
7. Didieji klausimai jaunimui. Parengė kun. Vytautas Sadauskas SJ. Všį Jėzuitų ekonomo tarnyba, 2015.
8. Mary Eberstadt. Nevykėlio laiškai: satyrinis pasakojimas apie gyvenimą, mirtį ir ateizmą. Jėzuitų ekonomo tarnyba, 2015.
9. Geroji Naujiena mažiems ir dideliems. Parengė kun. Vytautas Sadauskas SJ. Všį Jėzuitų ekonomo tarnyba, 2016.

Knygas galima įsigyti internetinėje parduotuvėje Patogu pirkti.

Kun. V. Sadausko SJ parengta metodinė medžiaga supažindinanti su šv. Ignacu Lojola, jo dvasingumu, Jėzaus Draugijos istorija, jėzuitų veikla Lietuvoje ir t. t. Ji pritaikyta 5–12 kl. mokiniams. 

A Jėzuitų gyvenimo būdas

B Kurkime gražesnį pasaulį

C Didysis misionierius Pranciškus Ksaveras

D Ad majora natus sum (Didesniems darbams esame gimę)

Jėzuitų misijos ir tikėjimo įkultūrinimas

Jėzuitai, mokslas ir kultūra

Ignaciškasis humanizmas

Kontempliacija Dievo meilei įgyti

 

Tėvų maldos grupė renkasi trečiadieniais 18 val. gimnazijos koplyčioje. Mes siekiame prisidėti prie gimnazijos tikslo kurti krikščionišką bendruomenę savo malda, asmeniniu dvasiniu tobulėjimu ir pagalba sielovados komandai. Į šią maldos grupę kviečiami ir labai laukiami visi tėveliai. Aukime ir stiprinkime mūsų bendruomenę drauge!

Įėjimas į koplyčią yra pro geležinius vartus, esančius kairėje prie centrinio įėjimo į Šv. Kazimiero bažnyčią. Perėjus kiemą įeiname pro jėzuitų vienuolyno duris. Koplyčia yra rūsyje. Maldos grupės metu prie įėjimo durų pakabiname žibintą su degančia žvake.

Esant užrakintiems vartams ar norint pasiteirauti apie maldos grupę, galima skambinti: 8 699 24862 (Kęstutis), 8 699 14668 (Ona), 8 699 61352 (Aurelija)

Nuoširdžiai kviečiame visus tėvelius nelikti nuošaly ir aktyviai įsijungti į bendruomenės veiklą, kad mūsų gimnazija augtų, stiprėtų ir garsėtų ne vien akademiniais pasiekimais, bet ir neštų Gerąją Naujieną į kasdienius žmonių gyvenimus.

ALFA kursas

Sausio - balandžio mėnesiais, trečiadieniais vyks ALFA kursas, kuris keičia įprastą maldos grupės tvarką. Visi norintys kviečiami dalyvauti ALFA kurse, o jau dalyvavę, kviečiami jungtis į savanorystę – malda, pagalba „virtuvėje“ arba grupelių kuravime. Į savanorystę paprastai jungiasi ir maldos grupės nariai.

Šv. Mišios

Mokslo metų laiku (išskyrus, kai vyksta ALFA) kartą per mėnesį – trečiąjį trečiadienį jungiamės į Šv. Kazimiero bažnyčioje 17:30 val. vykstančias šv. Mišias su specialia intencija.  Į jas kviečiami visi gimnazijos mokinių ir alumnų tėvai.

 

Keletas atsiliepimų iš tėvų, kas jiems yra ši grupė:

Tai tiesioginis pasidalinimas su artimu, kaip tikėjimas keičia mintis, veiklą, santykius. Tai galimybė atvirai pasakyti kitam žmogui ir galimybė kitą žmogų suprasti. Edita B.

Būdama šioje grupelėje supratau, kad Dievas  neturi ne tik kitų rankų, tik mūsų rankas, bet ir kitų lūpų apie save ir mums prabilti, tik mūsų lūpas. Ir dar labai aiškiai pajutau, kad Dievas yra "veiksmažodis". Raimonda K.

Tai vieta kur pasidalinti rūpesčiai sumažėja, pasidalinti džiaugsmai padidėja. Čia galiu atvirai dalintis ir bendraudamas tobulėti. Mindaugas G

Tai jėzuitiškai katalikiška psichoterapinė grupė, padedant išgyventi sunkesnius gyvenimo kelio momentus ir įkvepianti evangeliniams darbams. Ona B.

„Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20) . Jurgita L.N.

 

Atrasti save, kitus ir Dievą

PENKTOKAI

Stovykla „Ar mes bendruomenė?“

Pentokų auklėtojas atsako auklėtinių klausimus

Mokslo metų pradžioje penktokams vyksta tradicinės stovyklos „Ar mes bendruomenė?“. Bendruomenės būrimo stovykla: dvi dienos, per kurias žaidžiama, sportuojama ir stengiamasi geriau pažinti kitą ir save. Į pasirengimą stovyklai įtraukiami auklėtojai, tėvai bei vyresnių klasių mokiniai.

Kalbų ir kultūrų stovykla

Stovyklos5kalbuStovyklos5kalbu2

Penktokai pavasarinėje stovykloje tyrinėja skirtingas kultūras, kalba įvairiomis kalbomis ir mokosi susikalbėti tarpusavyje. Įprastai keturias dienas stovyklauja kelios paralelinės klasės.

ŠEŠTOKAI

Rekolekcijos „Kodėl verta dėkoti už gyvenimą?“

Gyvenimas – tai didžiausia dovana. Dažnai neįvertiname to, kas esame, ką turime, prarandame dėkingumo jausmą. Šiomis vienos dienos rekolekcijomis (spalio mėn.) siekiame, kad mokiniai pastebėtų gražius gyvenimo momentus, suprastų, kad nuo jų daug kas priklauso, išmoktų dėkoti. Rekolekcijos vedamos vieną dieną Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.

Stovykla „Aš ir pasaulis“

Sodiname klasės medį

Pavasarį šeštokams ekologijos tema atskleidžiama plačiai: vidinė, išorinė, maisto, kūno, rūbų. Ieškome sąmoningesnių atsakymų į savo vartojimą, vaidmenį ir įtaką. Stovykla vyksta keturias dienas kelioms klasėms kartu Guopstų stovyklavietėje, jai vadovauja mokytojai ir aukštesniųjų klasių moksleiviai.

SEPTINTOKAI

Stovykla „Atradimai ir pažinimai“

Stovyklos7atradimaiStovyklos7atradimai2

Gegužės-birželio mėnesiais septinokų stovykloje akademinius dalykus integruojame, ieškome jungčių ir užsidegame įvairiais mokslais. Stovykla vyksta keturias dienas kelioms klasėms kartu Guopstų stovyklavietėje, jai vadovauja mokytojai ir aukštesniųjų klasių moksleiviai.

AŠTUNTOKAI

Rekolekcijos „Didysis meilės įsakymas“

„Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis, mylėk kiekvieną žmogų taip kaip save“. Tai pusantros dienos rekolekcijos, skatinančios mokinius atrasti ir puoselėti teisingą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu. Svarbu pastebėti ir vertinti savo dovanas, talentus, priimti ir mylėti save nepaisant trūkumų, nesėkmių ir pralaimėjimų. Tikėjimas, kad esu mylimas(-a), padeda iš naujo pajusti savo vertę, lengviau įveikti visus išbandymus.
 

DEVINTOKAI

Stovykla „Ar mes bendruomenė?“

Stovyklos9bendruomenesStovyklos9bendruomenes2

Mokslo metų pradžioje gimnazijos pirmokams (devintokams) vyksta bendruomenės būrimo stovykla: dvi dienos, per kurias žaidžiama, sportuojama ir stengiamasi geriau pažinti kitą ir save. Į pasirengimą stovyklai įtraukiami auklėtojai, tėvai bei vyresnių klasių mokiniai.

Rekolekcijos „Stipriau už neapykantą“

Smurtas prieš vaikus, psichologinė ir fizinė prievarta, patyčios – tai skaudi mūsų gyvenimo realybė. Kaip galėčiau viso to išvengti? Kaip galėčiau padėti kitiems? Ką turėčiau daryti? Kokia mano laikysena smurto atžvilgiu? Ko moko Evangelija? Kas yra stipriau už neapykantą? Kaip galiu įveikti blogį? Gilinamasi į socialines problemas, svarstomi tikėjimo ir socialinio teisingumo klausimai, ieškoma krikščioniško atsako į minėtas problemas.

Antrą rekolekcijų dieną einama į Senuosius Trakus. Ten, senojoje bažnyčioje, kartu su tėvais švenčiama Eucharistija.

DEŠIMTOKAI

Rekolekcijos „Mano vidinis kompasas“

Šiose pusantros dienos rekolekcijose mokiniai kviečiami atpažinti savo gilius troškimus, gebėjimus, dvasines dovanas; jie skatinami atkreipti dėmesį į troškimų, asmeninių gebėjimų įtaką apsisprendžiant, pasirenkant; mokiniai bando suvokti, kad per gilius troškimus ir asmenines dvasines dovanas galima atpažinti kelią, kuriuo Dievas kviečia eiti; šiose rekolekcijose taip pat svarbu įvardyti kliūtis, kurios trukdo įgyvendinti gilius troškimus ir Dievo svajonę paversti realybe.
 

VIENUOLIKTOKAI

Rekolekcijos „Kairos“

 

Kairos – tai apsisprendimo ir iššūkio laikas, lemtingas momentas, galimybė keistis. Kiekvienai rekolekcijų dienai nustatyta kita tema: Kas aš esu? Kas man yra Kristus? Kokia Kristaus žinia man? Koks mano atsakas į Kristaus Gerąją Naujieną?  Kiekvieną temą pagilina mokinių bei rekolekcijų vadovų diskusijos. Trukmė – trys su puse dienos. Kasdien švenčiama Eucharistija, skiriamas laikas Susitaikymo sakramentui.
 

Viktorija: „Nuo pat pirmojo vakaro pajutau nenusakomą ramybę ir šviesą... Yriausi per palaimingą vidinę tylą, apsupusią mane net iš išorės, tokią tirštą, kad, rodos, net paliesti ją gali. Ir visiems šypsojausi... Taip norėjosi ta palaima dalytis!”

Monika: „Atsivėrė labai jautrūs ir gilūs dalykai. Nebeliko vietos tam, kas paprastai būna kasdienybėje, tarsi būčiau galėjusi pamatyti save, kitus ir Dievą tokius, kokie jie yra. Iš tiesų, ši patirtis labai sunkiai perteikiama ir nupasakojama. Ypatinga žmonių šiluma, kokios paprastai nejunti, ir Dievo artumas.“

Viktoras: „Kairos rekolekcijos privertė mano pasaulį sustoti, kad aš galėčiau atidžiau jį patyrinėti. Tiesa, jis dabar vėl sukasi kaip sukęsis, tačiau išliko žinojimas, kad įmanoma jį sustabdyti, kad viskas gali būti kitaip, negu atrodo. Dažnai tai prisimenu sunkiomis akimirkomis.“

DVYLIKTOKAI

Rekolekcijos „TEK“

TEKas (TEC – Teens Encounter Christ – jaunimas sutinka Kristų) – tai susitikimas su Kristumi kaip bičiuliu. Rekolekcijų dvasinės vizijos centre – Velykų slėpinys. TEKas tarsi atkartoja kasmetinį liturginį gavėnios – Velykų – Sekminių ciklą. Kristų sutinkame per Šventąjį Raštą, liturgiją, Bažnyčios mokymą ir krikščioniško gyvenimo liudijimą tikinčiųjų bendruomenėje. Rekolekcijų dalyviai yra kviečiami atverti širdis šiam susitikimui ir Viešpaties meilei bei savo patirtimi pasidalinti su artimu.

Donata: „Atvirai kalbant, tokių stiprių pojūčių dar neteko patirti nė vienose rekolekcijose, ne veltui ši programa buvo rengiama taip ilgai... Dabar esu lyg „išmesta“ į visai kitą erdvę. Nors ir žinau, kad gyvenu tuose pačiuose namuose, einu į tą pačią mokyklą, tačiau jaučiuosi kažkaip keistai. Dėl nieko nesinervinu, į žmones, aplinką, apskritai į visą pasaulį žvelgiu plačiai šypsodamasi. Norisi prieiti prie kiekvieno ir stipriai apkabinus pasakyti: „Aš tave myliu.“ Trokštu, kad visi sužinotų, kaip jaučiuosi, tiesiog norisi pasileisti bėgte ir kiekvienam sutiktam šaukti, kokia laiminga esu ir kad trokštu dalyti save kitiems, daryti gera ir matyti kitų veiduose šypsenas, o akyse – laimės kibirkštėles...“

Eucharistija gimnazijos bendruomenei

Mokslo metų pradžioje, prieš šv. Kalėdas, per šv. Kazimiero šventę, Paskutinį skambutį ir abiturientų išleistuves švenčiama iškilminga Eucharistija, kurioje dalyvauja gimnazijos bendruomenė – mokiniai, mokytojai, tėvai, alumnai, svečiai.

Per adventą Eucharistija švenčiama ketvirtadienio rytais. Mišių liturgija vyksta dar neprašvitus žvakių šviesoje laukiant Kristaus – pasaulio šviesos gimimo.

Labdara vargstantiems

Ypatingomis progomis (pvz., prieš šv. Kalėdas) Eucharistijos šventimas siejamas su labdaros akcija – kiekviena klasė suneša labdarai skirtas gėrybes, kurios išdalinamos vargšams.
 

Eucharistija atskiroms klasėms

Kiekviena klasė turi galimybę atskirai švęsti Eucharistiją. Moksleiviai mokomi aktyviai joje dalyvauti, kartu melstis ir dėkoti. Eucharistijai  mokiniai rengiasi per tikybos pamokas. Šventimas derinamas su ugdomaisiais tikslais ir tikybos pamokų temomis.

Susitaikymo sakramentas

Susitaikymo sakramentas švenčiamas du kartus per mokslo metus: per adventą ir gavėnią. Teikti šį sakramentą padeda visa tėvų jėzuitų bendruomenė. Mokiniai šį sakramentą raginami švęsti ir kitu laiku, pvz., per rekolekcijas, šventes.

Rekolekcijos, stovyklos, bendruomenės dienos

Kartą per mokslo metus mokiniai dalyvauja jiems skirtose rekolekcijose. Rekolekcijos vyksta gimnazijos stovyklavietėje Guopstose (Trakų raj.). Penktų, šeštų ir septintų klasių mokiniams rengiamos 3–5 dienų stovyklos. Tai puiki proga vieniems kitus pažinti ir susidraugauti.

Rekolekcijos rengiamos mokytojams, tėvams ir alumnams. Kasmet penktokų tėvai kviečiami į maldos savaitgalį Guopstose. Daugeliui tai būna stipri dvasinė patirtis, skatinanti toliau gilintis į krikščioniškąjį tikėjimą. Paminėtina, kad alumnai ir mokytojai turi jiems skirtas susitelkimo dienas.

Labai graži gimnazijos bendruomenės šventė, į kurią paprastai susirenka visi bendruomenės nariai, – Kūčios. Šv. Mišios, labdara vargstantiems, kalėdaičio laužymas, nuoširdūs atsiprašymo žodžiai, Angelo sargo dovanėlės, Kalėdų senelio (mokytojams!) linkėjimai dar labiau suburia naujiems darbams.

2008 m. Lietuvoje lankėsi Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis t. Adolfo Nicolás SJ. Jis susitikimo su VJG mokytojais Guopstose ir skaitė pranešimą apie mokytojo pašaukimą jėzuitų mokykloje. Tai buvo ypatinga patirtis.

Šv. Ignaco Lojolos „Dvasinės pratybos“, susitelkimo programos

Aukštesniųjų klasių mokiniai, mokytojai ir tėvai kviečiami atlikti šv. Ignaco Dvasines pratybas. Yra įvairių būdų jas atlikti. Vienas iš jų – intensyvi maldos savaitė per gavėnią. Atliekantys Pratybas įsipareigoja kasdien melstis, skaityti Šventojo Rašto tekstus, dalyvauti Eucharistijoje ir susitikti asmeninio pokalbio su rekolekcijų vadovu.

Prieš mokslo metus mokytojai dalyvauja bendruomenės dienose. Čia yra ir maldai bei apmąstymui skirtas laikas. Be to, mokytojams rengiamos susitelkimo valandėlės Visų šventųjų bei Mirusiųjų dieną paminėti ir Pelenų trečiadienį. Mokytojams buvo rengiamos ir Kairos rekolekcijos.

Jau treti metai iš eilės tėvams ir mokytojams rengiamas Alfa kursas. Tai puiki proga geriau pažinti krikščioniškąjį tikėjimą, išmokti dalintis tikėjimo patirtimi, kurti bendruomenę. Noras pratęsti  Alfa patirtį įkvėpė tėvus burtis į maldos grupę. Nuo šiol tėvai renkasi kartą per savaitę, kad galėtų kartu pasimelsti, pabendrauti, planuoti veiklą.

Kurti krikščionišką bendruomenę

Vilniaus jėzuitų gimnazija savo pradžią sieja su Vilniaus jėzuitų kolegija, įsteigta 1570 m. Jėzuitų archyve Romoje išliko kolegijos atidarymo iškilmių programa, kurioje sakoma: „Kuo religingesnius, išmintingesnius ir kuo labiau išsilavinusius patarėjus bei piliečius turės valstybė, tuo geriau ir sėkmingiau galės būti tvarkoma.” Vienas iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos tikslų – kurti bendruomenę, alsuojančią evangeline meilės ir laisvės Dvasia, kuri padėtų visapusiškam jauno žmogaus ugdymui(si). Tokioje bendruomenėje gali laisvai skleistis talentai, gimti atsakomybės už save, kitus bei pasaulį jausmas, bręsti atjauta bei karitatyvinė veikla. 

Šalia akademinės veiklos, neatskiriama gimnazijos gyvenimo dalis yra sielovada. Sielovados veikla siekiama ugdyti krikščioniškąjį dvasingumą, puoselėjantį tarpusavio bendrystę ir atjautą. Minėta veikla apima liturgijas, religines šventes, rekolekcijas, stovyklas, kitus renginius. 

Didelį ir svarbų vaidmenį ugdant bendruomeniškumą gimnazijoje turi religinė patirtis. Kryžiaus simbolis, kurį naudojame, išreiškia mūsų tikėjimą Kristumi, t. y. tikėjimą, kad pergalę švęs ne egoizmas ar mirtis, bet Meilė ir Gyvenimas. 

Mokomės vertinti mažus dalykus, gyvenimą priimti kaip dovaną, už jį dėkoti, kaip tai darė Kristus. Į Išganytojo gyvenimo paslaptis gilinamės rekolekcijomis, jas švenčiame liturgijomis. Tarpusavio bendrystę išgyvename maldoje, labdaros akcijose, socialinėje veikloje, stovyklose.
 

Puoselėti tikėjimą ir siekti teisingumo

Krikščionišku požiūriu tikėjimas ir teisingumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Jėzuitų parengtame dokumente  Ignaco pedagogika: praktinis pritaikymas sakoma, kad „naujajai pasaulio teisingumo, meilės ir taikos bendruomenei reikia kompetentingų, apsišvietusių, sąžiningų ir gailestingų vyrų bei moterų, pasiruošusių priimti ir remti visa tai, kas yra tikrai humaniška, pasiryžusių dirbti dėl visų tautų laisvės ir orumo, noriai bendradarbiaujančių su kitais žmonėmis, pasišventusiais visuomenės ir jos struktūrų atnaujinimui“. Siekiama, kad mokyklos bendruomenė ieškotų asmeninio ryšio su Kristumi, kad jis taptų draugu ir vadovu.

Ignaciškasis dvasingumas

 

Sielovada (sielų vedimas) - tai visa praktika, skatinanti žmogų pažinti Dievą, priartinti sielą arčiau Dievo. Jėzuitai taiko savitą dvasingumo praktiką – cura personalis (asmeniškas rūpinimasis kiekvienu žmogumi individualiai). Gimnazijoje vadovaujamasi Ignaco Lojolos pedagogikos principais (plačiau apie ignaciškąjį dvasingumą).

Sielovados gimnazijoje tikslai

Sielovadinė veikla

Sielovadinių stovyklų temos

Sielovada tėvų bendruomenei - maldos grupė

Knygos apie mokslą ir tikėjimą