Atrasti save, kitus ir Dievą

Penktokai

Stovykla „Ar mes bendruomenė?“

Mokslo metų pradžioje penktokams vyksta tradicinės stovyklos „Ar mes bendruomenė?“. Bendruomenės būrimo stovykla: dvi dienos, per kurias žaidžiama, sportuojama ir stengiamasi geriau pažinti kitą ir save. Į pasirengimą stovyklai įtraukiami auklėtojai, tėvai bei vyresnių klasių mokiniai.

Kalbų ir kultūrų stovykla

Penktokų kalbų stovykla pavasarį, kur tyrinėjamos skirtingos kultūros arba su LCC universiteto vadovų komanda kalbame angliškai ir išgyvename Amerikietiško stiliaus stovyklą. Įprastai vienu metu stovyklauja kelios paralelinės klasės.

Šeštokai

Rekolekcijos „Kodėl verta dėkoti už gyvenimą?“

Gyvenimas – tai didžiausia dovana. Dažnai neįvertiname to, kas esame, ką turime, prarandame dėkingumo jausmą. Šiomis vienos dienos rekolekcijomis (spalio mėn.) siekiame, kad mokiniai pastebėtų gražius gyvenimo momentus, suprastų, kad nuo jų daug kas priklauso, išmoktų dėkoti.

Stovykla „Aš ir pasaulis“

Pavasarį šeštokams ekologijos tema atskleidžiama plačiai: vidinė, išorinė, maisto, kūno, rūbų. Ieškome sąmoningesnių atsakymų į savo vartojimą, vaidmenį ir įtaką.

Septintokai

Stovykla „Atradimai ir pažinimai“

Gegužės-birželio mėnesiais septinokų stovykloje akademinius dalykus integruojame, ieškome jungčių ir užsidegame įvairiais mokslais. Stovykla vyksta kelioms klasėms kartu Guopstų stovyklavietėje, jai vadovauja mokytojai ir aukštesniųjų klasių moksleiviai.

Aštuntokai

Rekolekcijos „Didysis meilės įsakymas“

„Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis, mylėk kiekvieną žmogų taip kaip save“. Tai pusantros dienos rekolekcijos, skatinančios mokinius atrasti ir puoselėti teisingą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu. Svarbu pastebėti ir vertinti savo dovanas, talentus, priimti ir mylėti save nepaisant trūkumų, nesėkmių ir pralaimėjimų. Tikėjimas, kad esu mylimas(-a), padeda iš naujo pajusti savo vertę, lengviau įveikti visus išbandymus.
 

Devintokai

Stovykla „Ar mes bendruomenė?“

Mokslo metų pradžioje gimnazijos pirmokams (devintokams) vyksta bendruomenės būrimo stovykla: dvi dienos, per kurias žaidžiama, sportuojama ir stengiamasi geriau pažinti kitą ir save. Į pasirengimą stovyklai įtraukiami auklėtojai, tėvai bei vyresnių klasių mokiniai.

Rekolekcijos „Stipriau už neapykantą“

Smurtas prieš vaikus, psichologinė ir fizinė prievarta, patyčios – tai skaudi mūsų gyvenimo realybė. Kaip galėčiau viso to išvengti? Kaip galėčiau padėti kitiems? Ką turėčiau daryti? Kokia mano laikysena smurto atžvilgiu? Ko moko Evangelija? Kas yra stipriau už neapykantą? Kaip galiu įveikti blogį? Gilinamasi į socialines problemas, svarstomi tikėjimo ir socialinio teisingumo klausimai, ieškoma krikščioniško atsako į minėtas problemas.

Antrą rekolekcijų dieną einama į Senuosius Trakus. Ten, senojoje bažnyčioje, kartu su tėvais švenčiama Eucharistija.

Dešimtokai

Rekolekcijos „Mano vidinis kompasas“

Šiose pusantros dienos rekolekcijose mokiniai kviečiami atpažinti savo gilius troškimus, gebėjimus, dvasines dovanas; jie skatinami atkreipti dėmesį į troškimų, asmeninių gebėjimų įtaką apsisprendžiant, pasirenkant; mokiniai bando suvokti, kad per gilius troškimus ir asmenines dvasines dovanas galima atpažinti kelią, kuriuo Dievas kviečia eiti; šiose rekolekcijose taip pat svarbu įvardyti kliūtis, kurios trukdo įgyvendinti gilius troškimus ir Dievo svajonę paversti realybe.
 

Vienuoliktokai

Rekolekcijos „Kairos“

Kairos – tai apsisprendimo ir iššūkio laikas, lemtingas momentas, galimybė keistis. Kiekvienai rekolekcijų dienai nustatyta kita tema: Kas aš esu? Kas man yra Kristus? Kokia Kristaus žinia man? Koks mano atsakas į Kristaus Gerąją Naujieną?  Kiekvieną temą pagilina mokinių bei rekolekcijų vadovų diskusijos. Kasdien švenčiama Eucharistija, skiriamas laikas Susitaikymo sakramentui.
 

Viktorija: „Nuo pat pirmojo vakaro pajutau nenusakomą ramybę ir šviesą... Yriausi per palaimingą vidinę tylą, apsupusią mane net iš išorės, tokią tirštą, kad, rodos, net paliesti ją gali. Ir visiems šypsojausi... Taip norėjosi ta palaima dalytis!”

Monika: „Atsivėrė labai jautrūs ir gilūs dalykai. Nebeliko vietos tam, kas paprastai būna kasdienybėje, tarsi būčiau galėjusi pamatyti save, kitus ir Dievą tokius, kokie jie yra. Iš tiesų, ši patirtis labai sunkiai perteikiama ir nupasakojama. Ypatinga žmonių šiluma, kokios paprastai nejunti, ir Dievo artumas.“

Viktoras: „Kairos rekolekcijos privertė mano pasaulį sustoti, kad aš galėčiau atidžiau jį patyrinėti. Tiesa, jis dabar vėl sukasi kaip sukęsis, tačiau išliko žinojimas, kad įmanoma jį sustabdyti, kad viskas gali būti kitaip, negu atrodo. Dažnai tai prisimenu sunkiomis akimirkomis.“

Dvyliktokai

Rekolekcijos „TEK“

TEKas (TEC – Teens Encounter Christ – jaunimas sutinka Kristų) – tai susitikimas su Kristumi kaip bičiuliu. Rekolekcijų dvasinės vizijos centre – Velykų slėpinys. TEKas tarsi atkartoja kasmetinį liturginį gavėnios – Velykų – Sekminių ciklą. Kristų sutinkame per Šventąjį Raštą, liturgiją, Bažnyčios mokymą ir krikščioniško gyvenimo liudijimą tikinčiųjų bendruomenėje. Rekolekcijų dalyviai yra kviečiami atverti širdis šiam susitikimui ir Viešpaties meilei bei savo patirtimi pasidalinti su artimu.

Donata: „Atvirai kalbant, tokių stiprių pojūčių dar neteko patirti nė vienose rekolekcijose, ne veltui ši programa buvo rengiama taip ilgai... Dabar esu lyg „išmesta“ į visai kitą erdvę. Nors ir žinau, kad gyvenu tuose pačiuose namuose, einu į tą pačią mokyklą, tačiau jaučiuosi kažkaip keistai. Dėl nieko nesinervinu, į žmones, aplinką, apskritai į visą pasaulį žvelgiu plačiai šypsodamasi. Norisi prieiti prie kiekvieno ir stipriai apkabinus pasakyti: „Aš tave myliu.“ Trokštu, kad visi sužinotų, kaip jaučiuosi, tiesiog norisi pasileisti bėgte ir kiekvienam sutiktam šaukti, kokia laiminga esu ir kad trokštu dalyti save kitiems, daryti gera ir matyti kitų veiduose šypsenas, o akyse – laimės kibirkštėles...“