Priėmimas į 5 klasę

Jėzuitų gimnazijų
Bendrųjų gebėjimų tikrinimo koncepcija

Stojantiems į 5 klasę mokėtina
2024–2025 m. m.

Jėzuitiškojo ugdymo nuostatos

Tikyba

Lietuvių kalba ir literatūra

Matematika

Anglų kalba

Vokiečių kalba

Jėzuitų švietimo gyvasties šaltinis – aiški, vieninga ugdymo filosofija, konkretus su baigtimi nesusijęs ugdymo tikslas ir, žinoma, Magis – daugiau, labiau – ne vien sau, bet ir kitam, artimui.

„Jėzuitiškoje ugdymo charakteristikoje“ (dokumente, aptariančiame jėzuitiškąjį ugdymą) sakoma: „Aukšta kokybė yra visų mokyklos gyvenimo sričių matas: siekiama kuo geriau plėtoti kiekvieną asmens raiškos aspektą, susijusį su gilesniu vertybių suvokimu ir įsipareigojimu tarnauti žmonėms, pirmiausia atsiliepti į neturtingųjų poreikius, su noru puoselėti teisingumą atsižadant savanaudiškumo. Jėzuitų mokykloje tinka siekti aukštos akademinės kokybės, bet tik platesnės sampratos apie žmogiškąją kokybę kontekste“ (107).  

Ypač rūpinamasi išvystyti kiekvieno mokinio vaizduotę ir kūrybiškumą visuose mokomuosiuose dalykuose. Tai praturtina mokymąsi ir neleidžia jam tapti grynai intelektiniu. Tai esminė pilnutinio asmens ugdymo sąlyga.

Jėzuitų gimnazijos, realizuodamos pagrindinį auklėjimo tikslą, remiasi Bendrojo išsilavinimo standartais ir bendrųjų gebėjimų ugdymo suprastimi bei pagrįstimi. Ilgą laiką ypač svarbus švietimo tikslas buvo žinių teikimas. Dabar, greta šio tikslo, išryškėjo išskirtinė vertybinių nuostatų sistemos formavimo bei visokeriopų gebėjimų plėtojimo reikšmė. Žinios tapo svarbia prielaida gebėjimams bei vertybinėms nuostatoms ugdyti. Ugdant asmenybę, ypač puoselėtinos šios vertybinės nuostatos:

• rūpinimasis kitais, neabejingumas viskam, kas vyksta šalia;
• savigarba bei pagarba kitiems;
• teisingumas;
• sąžiningumas;
• atsakomybė už save, savo veiksmus;
• iniciatyvumas, veiklumas ir konstruktyvumas;
• atvirumas (kaitai, ieškojimams, naujoms idėjoms);
• poreikis tobulėti.

Vertybinių nuostatų puoselėjimas neatsiejamas nuo bendrųjų gebėjimų – asmeninių, socialinių, komunikacinių, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo, veiklos – ugdymo. Be bendrųjų gebėjimų, būtina išskirti siauresnius – bendruosius dalykinius gebėjimus. Tai dalyko požiūriu universalūs gebėjimai, padedantys sėkmingai mokytis ir taikyti visą konkretaus mokomojo dalyko ar tarpusavyje susijusių dalykų grupės tematiką.

Jėzuitų gimnazijos bendruomenė, kviesdama į savo bendruomenę naujus narius – penktokus, – tikisi, kad jų tėveliams ir jiems patiems bus priimtinos aukščiau minėtos nuostatos.

Tikyba

Išskirdami bendruosius dalykinius gebėjimus, tikybos mokytojai tikisi, kad būsimasis penktokas:

• suvokia savo, kaip Dievo vaiko, unikumą ir moka tai įvardinti bei išreikšti; 
• geba stebėti save, vertinti savo poelgius ir gali daryti išvadas; 
• supranta, kad yra vertybių, kurios svarbios visiems žmonėms; 
• moka bendrauti su kitais ir jau geba, bendradarbiaudamas su suolo draugu, atlikti užduotis; 
• įstengia susikaupti ir 4–5 sakiniais užrašyti savo pokalbį su Dievu (asmeninę maldą); 
• moka diskutuoti pagal Katalikų Bažnyčios mokymą žemiau pateiktais klausimais:
• kuo tiki krikščionys?
• kas yra Šventasis Raštas?
• kas yra Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia?
• kas yra sakramentai? Kokie jie yra?
• kas sudaro liturginius metus?
• kas yra malda?
• kodėl Dievas sukūrė žmogų?
• kodėl Dievas leidžia vykti blogiems dalykams?
• ar tikrai stebuklai vyksta?
• ar galima abejoti ir būti geru krikščioniu?

 Rekomenduojama perskaityti: 

* Geroji Naujiena mažiems ir dideliems ir Didieji klausimai vaikams ir tėvams (1–6 skyriai). Rekomenduojama kartu su tėvais skaityti ir aptarti pagrindines mintis. Knygas galima įsigyti http://www.patogupirkti.lt/.  Elektroninį knygos „Didieji klausimai“ variantą galite rasti www.didiejiklausimai.lt 

* Tėvams, kurie norėtų susipažinti su gimnazijoje puoselėjamomis moralinėmis ir dvasinėmis vertybėmis, rekomenduojama skaityti M. Himes „Tikėjimo slėpinys. Įvadas į katalikybę“, kurią galima įsigyti http://www.patogupirkti.lt/knyga/Tikejimo-slepinys-ivadas-i-katalikybe.html

Lietuvių kalba ir literatūra

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai tikisi, kad būsimasis penktokas:

• skaito neilgus įvairaus pobūdžio tekstus ir glaustai nusako, apie ką juose rašoma, moka aptarti įvykius, jų vietą, laiką, apibūdinti veikėjus, palyginti su anksčiau skaitytais kūriniais; nurodyti, kas labiausiai patiko;
• skiria eiliuotą tekstą nuo neeiliuoto, nurodo požymius, pagal kuriuos galima tekstus atskirti;
• suformuluoja skaityto teksto temą ir pagrindinę mintį, yra susipažinęs su pagrindinės minties / idėjos sąvoka;
• geba kurti tinkamos sandaros pasakojimą;
• atpažįsta kalbos dalis: veiksmažodį, daiktavardį, būdvardį, būdo prieveiksmį, ir jas taisyklingai vartoja kalboje;
• tikslingai vartoja žodžius – iš kelių sinonimų atrenka sakiniui, tekstui tinkamiausią, randa tekste vartojamus antonimus;
• moka skirstyti į smulkesnius vienetus tekstą;
• skirsto žodžius reikšminėmis žodžio dalimis, žymi sutartiniais ženklais;
• moka padaryti giminiškų žodžių;
• moka kelti klausimus sakinio žodžiams; atpažįsta veiksnį, išreikštą daiktavardžio vardininku, ir tarinį, išreikštą veiksmažodžio asmenuojamąja forma, ir juos tinkamai pažymi sutartiniais ženklais;
• moka rišliai, išraiškingai, įtaigiai papasakoti apie save ir kitus;
• skiria rašytinę kalbą nuo sakytinės;
• geba taisyklinga kalba raštu perduoti įvairią informaciją;

moka rašyti:

• žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo;
• daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininką;
• daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos naudininką;
• daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos kilmininką;
• daiktavardžių vietininką;
• asmenvardžius ir vietovardžius;
• esamojo laiko veiksmažodžius;
• būtojo kartinio laiko veiksmažodžius;
• būsimojo laiko veiksmažodžius;
• žodžius, kurie atsako į klausimus ką veiktų? ką veikęs?
• priebalsių supanašėjimo atvejus;
• įsidėmėtinos rašybos žodžius: ąsotis, ąžuolas, mįslė, žąsis, mane, tave, manęs, tavęs, mūsų, jūsų, ačiū, šiandien, rytoj, Kęstutis, keletas, stebuklas, mąstyti, mįslingas, kąsnis, tęsinys, aukštyn, atidžiai, drąsa, grįžo.
• sakinio gale reikiamus skyrybos ženklus;
• skyrybos ženklus prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad ir geba atskirti neišplėstas vienarūšes sakinio dalis;
• skyrybos ženklus tekste, kuriame vartojamas kreipinys.

Užduotys rengiamos atsižvelgiant į Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų reikalavimus. Formos gali būti įvairios.

Matematika

Matematikos mokytojai tikisi, kad būsimasis penktokas parodys savo gebėjimus keliose matematikos srityse ir mokės:

• pasirinkti tinkamas ir racionalias problemų sprendimo strategijas, paaiškinti ir užrašyti uždavinio sprendimą;
• daryti galutines išsamias ir tikslias logines ar teisingu problemos sprendimu pagrįstas išvadas;
• patikrinti gautą rezultatą ir jį teisingai interpretuoti pradinės uždavinio sąlygos kontekste;

Skaičiai ir skaičiavimai

• atlikti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais skaičiais ir nuliu. Pasirinkti tinkamą veiksmą ir skaičiavimo būdą uždaviniams spręsti, numatyti ir pasitikrinti skaičiavimo rezultatus;
• įvardinti skaitmens priklausymą klasei, skyriui;
• palyginti natūraliuosius, nulį ir dešimtainius (turinčius ne daugiau kaip du ženklus po kablelio) skaičius bei paprastąsias trupmenas, kurių vardikliai vienodi;
• padalytą skaičių į lygias dalis užrašyti paprastąja trupmena.
• spręsti praktinio turinio uždavinius su tiesiogiai proporcingais dydžiais;
• spręsti praktinio turinio judėjimo uždavinius (pvz. kelio, laiko, greičio, dviejų kūnų priešpriešinio judėjimo, judėjimo ta pačia kryptimi arba priešingomis kryptimis);

Reiškiniai, lygtys, nelygybės

• laikytis veiksmų atlikimo tvarkos apskaičiuojant reiškinio reikšmę;
• spėjimo, atrinkimo ir tikrinimo būdu nustatyti, ar skaičius yra lygties arba nelygybės su vienu nežinomuoju, sprendinys;
• remiantis priklausomybe tarp veiksmo komponentų ir rezultato, rasti paprasčiausios lygties (x ± a = b; a - x = b; x × a = b; x : a = b; a : x = b) su natūraliaisiais skaičiais arba nuliu, sprendinį;
• sieti skaitinį arba raidinį reiškinį su praktinio ar matematinio turinio uždavinio sąlyga arba atvirkščiai;
• spręsti matematinio ir praktinio turinio uždavinius, sudarant lygtį. Sąlygą sieti su ją atitinkančia lygtimi ir atvirkščiai;

Geometrija, matai ir matavimai

• atpažinti, pavaizduoti ir įvardinti plokštumos figūras: atkarpą, trikampį, kvadratą, stačiakampį ir jų elementus (kampus, kraštines), skritulį, apskritimą ir jų elementus (skersmenį, spindulį);
• nustatyti kampo rūšį (smailųjį, statųjį, bukąjį);
• atpažinti erdvės figūras: kubą, stačiakampį gretasienį, piramidę, rutulį, kūgį. Įvardinti erdvės figūrų elementus (viršūnes, briaunas, sienas), nustatyti jų skaičių;
• atpažinti simetriškas plokštumos figūras ir nustatyti, kiek simetrijos ašių turi figūra. Baigti kurti tiesės atžvilgiu simetrišką figūrą, kai jos elementai pateikti abiejose simetrijos ašies pusėse;
• smulkinti ir stambinti masės (g, kg, cnt, t), ilgio (cm, dm, m, km), pinigų (, eurocentai),
  laiko (s, min, h, para, metai), ploto (cm², m², dm²), talpos (ml, l) matavimo vienetus. Žinoti greičio (m/s, km/h) ir temperatūros (^o C) matavimo vienetus;
• spręsti perimetro ir ploto apskaičiavimo uždavinius;

Statistika

• remiantis pateiktais duomenimis (dažnių lentele, stulpeline, linijine, skrituline diagramomis ar piktogramomis) surasti reikalingą informaciją ir atsakyti į klausimus;
• atpažinti tuos pačius duomenis, pateiktus lentele ir diagrama, surasti trūkstamus duomenis, įterpti atskirus elementus.

Anglų kalba

Anglų kalbos mokytojai tikisi, kad būsimasis penktokas visas šias gramatikos žinias mokės taikyti skaitydamas ir suvokdamas tekstą, atlikdamas gramatikos užduotis:

• nežymimojo artikelio a/an vartojimas;
• asmeninius įvardžius, jų objektinį linksnį;
• daiktavardžių daugiskaitą, savybinį linksnį;
• savybinius įvardžius (paprastuosius ir absoliučiuosius);
• rodomuosius įvardžius;
• parašyti kiekinius skaičius iki 100;
• veiksmažodžius to be, have got, can;
• konstrukcijas there is.../there are...;
• įvardžius some, any, many, much;
• veiksmažodžių Present Simple teigiamąsias, neigiamąsias bei klausiamąsias formas;
• veiksmažodžių Present Continuous teigiamąsias, neigiamąsias bei klausiamąsias formas;
• Present Simple ir Present Continuous vartojimą;
• užduoti bendruosius bei specialiuosius (Who? What? Where? When? Why? How many / much?) klausimus. Mokėti į juos atsakyti;
• prielinksnius laikui žymėti (at, on, in).

Vokiečių kalba

Vokiečių kalbos mokytojai tikisi, kad būsimasis penktokas gebės:

• suprasti tekstą apie asmenį (vardas, amžius, gyvenamoji vieta, šeimos nariai, pomėgiai, mokyklinės priemonės, veikla mokykloje, metų laikai, mėnesiai, savaitės dienos);
• teisingai vartoti klausiamuosius žodžius: Wer? Was? Wo? Wohin? Woher? Wann? Wie lange?
• pasakyti laiką (metų laikai, mėnesiai, savaitės dienos, laikrodis);
• teisingai vartoti prielinksnius laiko aplinkybei išreikšti: am, im, um;
• vartoti daiktavardžių vardininko linksnį su žymimuoju ir nežymimuoju artikeliu, neiginiu kein- ir savybiniais įvardžiais mein-/dein-;
• asmenuoti esamuoju laiku veiksmažodžius haben ir sein;
• asmenuoti esamuoju laiku veiksmažodžius su šaknies balsių kaita (fahren, laufen, lesen, sprechen, geben, sehen, nehmen, essen) ir be balsių kaitos vienaskaita ir daugiskaita;
• asmenuoti esamuoju laiku veiksmažodžius su atskiriamuoju priešdėliu: einkaufen, fernsehen, aufräumen, mitmachen, mitkommen, aufstehen.
• teisingai vartoti modalinius veiksmažodžius können, mögen;
• vartoti neiginį nicht sakinyje;
• vartoti kiekinius skaitvardžius iki 100, užrašyti juos žodžiais ir skaičiais.