Priėmimas į 9 (I gimnazijos) klasę

Mokomųjų dalykų programos
2024–2025 m. m.

TIKYBA

• gebėti argumentuotai kalbėti apie tai, kas daro žmogų laimingą;
• mokėti paaiškinti, kokie žmonių santykiai ir gyvenimo tikslai yra kilnūs, tvarūs ir skvarbūs;
• mokėti apibūdinti žmogaus troškimus ir juos susieti su Kristaus Evangelija;
• žinoti Kristaus Gerosios Naujienos esmę, mokėti ją paaiškinti;
• žinoti, ką skelbė apaštalas Paulius ir kuo tikėjo pirmieji krikščionys;
• žinoti, kas yra sakramentai, kodėl jie svarbūs;
• mokėti paaiškinti Kristaus vaidmenį besivystančioje visatoje;
• suprasti 10 visuotinius principus iš Dešimt visuotinių principų, paaiškintų knygoje „Didieji klausimai jaunimui“;
• mokėti paaiškinti „sidabrinę“ ir „auksinę taisyklę“;
• mokėti paaiškinti Dosnumo principą;
• suprasti vertybinio ugdymo svarbą Jėzuitų gimnazijoje;
• žinoti šv. Ignaco Lojolos ir šv. Stanislovo Kostkos pagrindinius biografijos faktus;
• atsižvelgiant į gimnazijos pobūdį, mokėti pagrįsti savo apsisprendimą joje mokytis.

* Ruošiantis  integruotam testui, rekomenduojame skaityti knygą „Didieji klausimai
jaunimui“. 1, 2, 3, 4 (70–79 puslapiai), 5, 7 skyrius. Ją galite įsigyti svetainėje Patogu pirkti: http://www.patogupirkti.lt/knyga/Didieji-klausimai-jaunimui-serija-Siekiantiems-begalybes.html

Taip pat knygelę Ad majora natus sum, kurios PDF laikmeną galite atsisiųsti.

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA

Skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas

• Suprasti platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimančius grožinius ir negrožinius tekstus. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: remiantis tiesiogiai pasakytais dalykais ir potekste, nurodyti teksto tikslą, temą, problemą, konfliktą, formuluoti pagrindinę mintį. Atpažinti aiškiai tekstuose teigiamas visuotines vertybes.
• Suprasti, kad to paties teksto interpretacijos gali būti įvairios, svarbu, kad jos būtų pagrįstos tekstu.
• Skirti faktą ir nuomonę. Analizuoti, kaip tekstuose kuriama prasmė: aptarti pasakojimo ar kalbėjimo situaciją, vaizduojamojo pasaulio elementus. Aptarti, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.
• Suprasti, kad teksto raiška priklauso nuo tikslo (informuoti, paaiškinti, sudominti, įtikinti), adresato (suaugęs žmogus, jaunuolis, vaikas; gerai išmanantis temą, menkai išmanantis temą).
• Atpažinti tekste esminius literatūros rūšių ir kai kurių žanrų (apsakymo (novelės), romano, poemos, baladės, tragedijos, dramos) požymius.
• Skirti autorių, pasakotoją, lyrinį aš.
• Paaiškinti aprašymų paskirtį pasakojime (pvz., veikėjo paveikslo, veiksmo aplinkos kūrimo priemonė), nurodyti veikėjų paveikslų kūrimo būdus.
• Atpažinti ir suprasti sąvokas / meninės raiškos priemones: metaforą, alegoriją, ironiją, inversiją, pakartojimą, aliteracijas, asonansus, epitetą, personifikaciją, deminutyvą, simbolį, apsakymą, atomazgą, baladę, dialogą, dramą, dramatizmą, epą, epiką, epiškumą, intrigą, ironiją, komediją, komizmą, kompoziciją, konfliktą, kontrastą, lyriką, lyrinį aš, lyrizmą, metaforą, monologą, novelę, pakartojimą, paralelizmą, pasakotoją, poemą, remarkas, retorinį klausimą, retorinį kreipinį, retorinį sušukimą, romaną, siužetą, tragediją, tragizmą, veiksmo eigą, žanrą.

 Rašymas

• Komponuoti tekstą laikantis trinarės struktūros reikalavimų (įžanga, dėstymas, apibendrinimas). Tinkamai komponuoti pastraipas (teiginys, argumentai, apibendrinimas). Atpažinti logiškus ir nelogiškus argumentus.
• Taikyti daugumą rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių: kalbos dalių rašyba, žodžių kaitymo ypatybės, ilgosios ir trumposios balsės, priebalsė j, nosinės raidės šaknyje, priešdėlyje, galūnėje, supanašėję priebalsiai, linksniuojamųjų kalbos dalių galūnės, veiksmažodžiai ir jų formos, sudurtiniai žodžiai, žodžių rašymas kartu ir atskirai; sakinio struktūra, sakinio dalys, skyryba; vientisinis sakinys (brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio, pažyminiai, aplinkybės, vienarūšės sakinio dalys, įterpiniai, kreipiniai), sudėtinis sakinys (sujungiamasis, prijungiamasis, bejungtukis). (Remiamasi Privalomosiomis skyrybos taisyklėmis, patvirtintomis 2019 m. lapkričio 7 d. Nr. N-8 (178)).

Kalbos pažinimas

• Skirti tvirtapradę ir tvirtagalę priegaides, kirčiuoti ilguosius ir trumpuosius skiemenis, kirčiuoti linksnių formas, kai nurodyta kirčiuotė, taikyti priešpaskutinio skiemens, žodžio galo kirčiavimo taisykles.
• Laikytis leksikos normų (nevartoti neteiktinų žodžių, tarptautinius žodžius, terminus, archaizmus vartoti tinkama reikšme ir tinkamame kontekste).
• Skirti visas kalbos dalis tekste, paaiškinti jų gramatinius požymius, tinkamai jas vartoti; nagrinėti žodžius žodžių dalimis.
• Taisyklingai vartoti žodžių junginius (atstovauti kam?, atitikti ką? atsisakyti ko? domėtis kuo?, prisitaikyti prie ko?, turtingas ko?).

Užduotys rengiamos atsižvelgiant į Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų reikalavimus. Formos gali būti įvairios.

MATEMATIKA

Skaičiai ir skaičiavimai

• Natūraliųjų skaičių dalumas, dalumo iš 2, 5, 10, 3 ir 9 požymiai ir jų taikymas; didžiausias bendrasis daliklis, mažiausias bendrasis kartotinis;
• Sveikieji ir trupmeniniai skaičiai. Priešingų ir atvirkštinių skaičių sąvokos. Veiksmai su šiais skaičiais.
• Laipsnis su natūraliuoju ir sveikuoju rodikliu. Laipsnių su vienodais pagrindais daugyba ir dalyba.
• Kvadratinė šaknis. Skaičiaus įkėlimas į pošaknį ir iškėlimas prieš šaknies ženklą.
• Skaičiaus modulis.
• Dydis ir jo dalis. Procentai.

Reiškiniai, lygtys, nelygybės, sąryšiai ir funkcijos

• Tapatūs reiškinių pertvarkymai. Veiksmai su daugianariais (sudėtis, atimtis, daugyba). Daugianarių skaidymas dauginamaisiais. Greitosios daugybos formulės.
• Pirmojo laipsnio lygtys (įeina ir lygtys, kai nėra sprendinių arba sprendiniai visi skaičiai).
• A(x) B(x) = 0  pavidalo  lygtys, kur A(x) ir B(x) – pirmojo laipsnio dvinariai. Nepilnos kvadratinės lygtys (ax² + bx = 0; ax² + c = 0).
• Pirmojo laipsnio nelygybės. Sprendinių užrašymas intervalu ir vaizdavimas skaičių tiesėje.
• Realioje situacijoje sukurti tinkamą modelį: reiškinį, lygtį ar nelygybę. Spręsti nesudėtingus judėjimo ir darbo uždavinius.
• Tiesioginio ir atvirkštinio proporcingumo samprata praktinio turinio uždaviniuose.
• Proporcija, pagrindinė proporcijos savybė. Mastelis.

Geometrija, matai ir matavimai

• Kryžminių ir gretutinių kampų savybės. Lygiagrečių tiesių ir kirstinės savybes.
• Trikampio aukštinė, pusiaukampinė, pusiaukraštinė. Lygiašonio ir lygiakraščio trikampių savybės. Trikampių lygumo požymiai. Statusis trikampis. Pitagoro teorema. Statinio, esančio prieš 30 laipsnių kampą, savybės taikymas. Trikampio nelygybės taikymas.
• Keturkampių: kvadrato, stačiakampio, lygiagretainio, rombo, trapecijos savybės.
• Erdvės figūros: stačiakampis gretasienis, ritinys, kūgis. Nesudėtingais atvejais taikyti plokštumos figūrų savybes erdvės figūrų elementų dydžiams apskaičiuoti.
• Perimetras, plotas, tūris. Taikyti apskritimo ilgio formulę; skritulio, trikampio, lygiagretainio, rombo ir  trapecijos ploto formules; kubo, stačiakampio gretasienio, ritinio tūrio formules.
• Smulkinti ir stambinti laiko, greičio, bei metrinius ilgio, ploto, tūrio, talpos matavimo vienetus.

Statistika ir tikimybės

• Skaityti informaciją pateiktą įvairiomis diagramomis ir lentelėmis. Vertinti ir interpretuoti duomenis.
• Paprastose situacijose apskaičiuoti rinkinių variantų skaičių.