LT

 Lokys kasmet eina žiemos miego. Jau laikas ruoštis saldžių sapnų. Bet stumbras kaip tyčia porina istorijas apie tai, kaip linksma, kai žemę užkloja sniegas. Lokiui neramu. Kaip eiti miego, kai jautiesi, jog taip praleisi visą SMA-GU-MĄ?

DIDŽIOSIOS RAIDĖS, TRUMPI SAKINIAI, SKIEMENUOTAS TEKSTAS, LINKSMA ISTORIJA – PATS TAS MOKYTIS SKAITYTI! 

Ukrainiečių dailininkė Oksana Bula iliustracijomis ir tekstu kuria žavų gamtos ir pasakų pasaulį, kuriame veikia miško gyvūnai ir paslaptingi padarėliai tukoniai. Tai gerosios miško būtybės, besirūpinančios, kad visi žvėreliai gyventų jaukiai, tvarkingai bei draugiškai. Ir, žinoma, laiku nueitų žiemos miego.

Šioje istorijoje tukoniai padeda lokiui ruoštis poilsiui. Tačiau ką daryti, jei šiam visai nesimiega? Gal padės naujas guolis, o gal prireiks gero sraigės pavyzdžio? Šiltas skiemenuotas pasakojimas labai tiks skaityti prieš miegą.

Žaisminga skiemenuota knygelė didžiosiomis raidėmis ir trumpais sakiniais pravers visiems besimokantiems skaityti, o miela istorija ir jaukios iliustracijos sušildys širdį ir suaugusiesiems. 

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

„Neieškojome vienas kito klajodami, bet žinojome, kad klajodami susitiksime.“

Orasijas Oliveira, argentinietis rašytojas, skausmingai siekiantis perprasti pasaulį ir apčiuopti gyvenimo prasmę, klajodamas po Paryžių sutinka Magę, kuri yra jo priešingybė – spontaniška ir intuityvi. Jie tampa bohemiško Paryžiaus Žalčio klubo, kurį sudaro iš įvairių šalių kilę Paryžiaus menininkai, muzikantai ar šiaip nežinia kuo užsiimantys intelektualai, nariais. Tragiškai nutrūkę Orasijo ir Magės santykiai netikėtai atsikartoja Buenos Airėse, jam susitikus su vaikystės draugu Traveleriu ir jo žmona Talita.

Julio Cortázaras (1914–1984) – sąmonės srauto ir magiškojo realizmo literatūros meistras, daugiausia rašęs poetinius apsakymus ir esė, gimė Belgijoje, gyveno Paryžiuje ir Buenos Airėse. 1963 m. išėjęs romanas „Žaidžiame klases“ sukėlė tikrą kultūrinį perversmą, autorius tapo Lotynų Amerikos literatūros bumo varikliu, darė įtaką kelioms ispanakalbių rašytojų kartoms, įskaitant ir Roberto Bolaño.

Tai ketvirtas atnaujintas lietuviškas leidimas, peržiūrėtas ir gerokai pataisytas vertėjo Valdo V. Petrausko ir redaktorės Dianos Bučiūtės. Pirmasis leidimas lietuvių kalba pasirodė dar 1978 m., prie to, tikėtina, prisidėjo ir Cortázaro gyvenimo draugė Ugnė Karvelis.

„Kai susipažinau su Julio, jis jau buvo parašęs „Žaidžiame klases“. Ta knyga man buvo didysis susitikimas su juo. Ta knyga mane pribloškė. Žinau, visi tvirtina, kad „Klasės“ – jų knyga. Bet, man regis, tai kur kas labiau mano knyga nei didumos žmonių: atvykau į Paryžių tais pačiais metais, kaip ir Julio, tik buvau tada šešiolikos. Tik mažiau matės ir daugiau raudonojo vyno vietoj matės, o gyvenau lygiai taip pat, kaip aprašoma „Klasėse“, toje pačioje epochoje ir toje pačioje geografinėje platumoje. Tais metais mudviejų – Julio ir mano – keliai tikriausiai kryžiavosi tūkstančius kartų.“

– Ugnė Karvelis 

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza IV. Jis buvo vienintelis valdovas, kuris Lietuvoje lankėsi gana dažnai – kas kelerius metus. Čia jį kvietė ne tik valstybiniai reikalai, bet ir jausmai mylimajai Jadvygai. Magiškos gamtos glėbyje, atokiau nuo didžiųjų miestų ir smalsių akių įsikūrusi Merkinė tapo ypatingąja jųdviejų rezidencija, slapto gyvenimo vieta.

Komikse „Karalius nakvos Merkinėje“ pasakojama uždraustos meilės istorija, trukusi beveik penkiolika Vladislovo Vazos valdymo metų. Čia gyvai ir išraiškingai atkuriami svarbūs XVII a. įvykiai bei kontekstai: Vilniaus gaisras, Vladislovo Vazos atvykimo į Vilnių iškilmės, karališkosios vestuvės, pirmosios operos premjera, šv. Kazimiero palaikų perkėlimas ir jam skirtos koplyčios atidarymas, Vilniaus akademijos veikla, kurioje dalyvavo M. K. Sarbievijus, A. Kojalavičius, Ž. Liauksminas ir kiti to meto šviesuoliai.

Gerda Jord (Gembickienė) – komiksų autorė. Sukūrė knygas „10 litų“ (kartu su Migle Anušauskaite, 2012), „Gertrūda: grafinis Y kartos dienoraštis“ (2016), „Daugiabutis“ (2019). „Karalius nakvos Merkinėje“ – ketvirtoji jos komiksų knyga, kurios kūrybinis procesas truko ketverius metus. Autorė yra baigusi lietuvių filologijos studijas, papildomai studijavo animaciją, specialiąją pedagogiką ir logopediją. Gyvena netoli Vilniaus, augina dvi dukras, piešia komiksus ir dirba su mokiniais, kuriems reikalingas pastiprinimas ugdantis kalbinius gebėjimus.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Knyga „Modernioji kultūra“ – pirmoji lietuvių skaitytojo pažintis su šiuo įdomiu mąstytoju. Kas yra kultūra ir kodėl ji svarbi? Siekdamas atsakyti į šiuos klausimus Scrutonas išdėsto savąją kultūros sampratą, teigiančią glaudų kultūros ir religijos ryšį, ir ja remdamasis aptaria kultūros ir meno istoriją, sutelkdamas dėmesį į filosofinius ir etinius aspektus. Jis žvalgosi po moderniosios sąmonės klodus, analizuoja žmogaus dvasinę būseną sekuliarizuotame moderniame pasaulyje, kurią atspindi modernistinis menas, įvairios postmodernizmo apraiškos ir populiarioji kultūra, ir ragina neatsižadėti tradicinių vertybių, įprasminančių žmogaus gyvenimą ir leidžiančių jam pajausti bendrystę su kitais visuomenės nariais.

Seras Rogeris Scrutonas (1944–2020) – vienas žymiausių šiuolaikinių anglų filosofų, daugybės filosofijos, menotyros, politikos knygų, kelių romanų ir dramų, dviejų operų autorius. Jo interesų spektras buvo labai platus – filosofija, estetika, kultūra, architektūra, muzika, religija, politika, seksualumo etika ir t. t.

Vertė: Augminas Petronis

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Vilnius – daugiasluoksnio architektūrinio ir urbanistinio charakterio miestas, žavingas įvairių architektūros istorijos fragmentų vėrinys. Čia susipina ryškus istorizmo ir secesijos sluoksnis, tarpukarį menanti architektūra,  kontroversiškai vertinamas, tačiau įspūdingais ženklais pažymėtas sovietinis laikotarpis ir, žinoma, dabarties architektūra. Ryškėjantis urbanistinis Vilniaus identitetas neatsiejamas nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio miesto pulso.

Apie visa tai – jau ketvirtajame lietuviškame Vilniaus architektūros gido leidime, gausiai papildytame pastatų nuotraukomis, tyrėjų straipsniais bei žemėlapiais. Kiekvienas Vilniaus architektūros gido leidimas skatina pažinti vis naujus, regis, neišsenkamus miesto istorijos klodus, tampa savotiška pastarojo šimtmečio architektūros revizija vis iš kito atskaitos taško ir drauge architektūros pokyčių bei naujovių dokumentacija. Gidas skatina ne tik pamatyti, patirti, bet ir perskaityti Vilnių.

Vilniaus architektūros gide rasite:

• 260-ies objektų istorijas;

• išsamius architektų, architektūros istorikų ir tyrėjų įvadinius straipsnius;

• daugybę archyvinių ir šiuolaikinių miesto nuotraukų;

• 10 žemėlapių;

• objektų brėžinių ir urbanistinių schemų.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Profesorius Arūnas Streikus – Vilniaus universiteto istorikas, Naujosios istorijos katedros vedėjas, XX a. krikščionybės istorijos, kultūrinio gyvenimo sovietų Lietuvoje, sovietinės cenzūros ir antisovietinio pasipriešinimo tyrėjas.

„Tyrimu „(Ne)meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“ siekta dviejų, iš pažiūros mažai tesusijusių tikslų. Viena vertus, istorinės rekonstrukcijos keliu mėginta nustatyti, kokią vietą su Lietuvos aneksijos nepripažinimo politika ir Bažnyčios padėtimi sovietų Lietuvoje susiję reikalai užėmė Vatikano Rytų politikos darbotvarkėje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki pasaulinio komunizmo sistemos subyrėjimo. Antra vertus, per Lietuvos atvejo tyrimą siekta išsiaiškinti, kaip į kintančią Šv. Sosto santykių su komunistiniu pasauliu strategiją ir taktiką reagavo sovietų valdžia, kokius lūkesčius čia puoselėjo ir kokių sau netikėtų pasekmių sulaukė.

Kitaip tariant, aš pretenduoju sujungti du akademinių tyrimų laukus – Bažnyčios istorijos ir sovietikos – manydamas, kad tokia prieiga gali būti rezultatyvesnė už žvilgsnį tik iš vienos pusės perspektyvos.“

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Luko močiutė Džuljeta – nepaprasta. Ji dirba kino mechanike seniausiame miesto kino teatre. Džuljeta be proto myli kiną. O savo darbo vietoje, projektorinėje, jaučiasi lyg žuvis vandeny.

Vieną dieną, močiutei su Luku nusprendus sutvarkyti projektorinę, iš kino juostų dėžių ima veržtis keisti sutvėrimai. Pasirodo, tai – kino kaukai. Tikri, gyvi, autentiški. Kino kaukai, kaip ir močiutė Džuljeta, be kino negali gyventi. Bet labiausiai jie norėtų sukurti savo filmą. Lukas taip pat jau seniai apie tai svajoja. Tačiau prieš kuriant filmą dar daug ką reikia sužinoti. Todėl visa graži kompanija leidžiasi į kinematografišką kelionę.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

„Senovės Roma yra svarbi. Jei neatsižvelgiame į romėnus, ne tik nusigręžiame nuo tolimos praeities. Roma vis dar formuoja mūsų pasaulio sampratą ir savivoką – nuo sudėtingų teorijų iki lėkštų komedijų. Praėjus dviem tūkstantmečiams ji tebėra Vakarų kultūros ir politikos pamatinis akmuo, lemiantis, ką rašome, kaip regime pasaulį ir save jame.“ – Mary Beard

Britų istorikė Mary Beard iš šiuolaikinio žmogaus perspektyvos pažvelgia į Romos didybės mitą: kaip nedidelis, niekuo neišsiskiriantis vidurio Italijos miestelis tapo dominuojančia galia milžiniškoje teritorijoje, nusidriekusioje per tris žemynus?

Ši pavyzdinė knyga, parodydama, kaip gyveno paprasti romėnai, atskleidžia kertinius jų kultūros aspektus. SPQR – tai posakio Senatus populusque Romanus santrumpa (liet. „Senatas ir romėnų tauta“), taip romėnai apibūdindavo savo valstybę.

Mary Beard (gim. 1955 m.) – pasaulinio garso mokslininkė klasikė, pagrindine tyrimų kryptimi pasirinkusi senovės Romą. Kembridžo universiteto profesorė, Britų akademijos ir Amerikos menų ir mokslų akademijos narė. Be tiriamojo darbo, mokslinių publikacijų ir paskaitų įvairiose šalyse, daug dėmesio skiria Antikos palikimo populiarinimui, yra dienraščio The Times ir jo literatūrinio priedo klasikos skyriaus vadovė. 2013 m. tapo Britų imperijos ordino dama komandore. Už „SPQR“ gavo Nacionalinį kritikų rato apdovanojimą negrožinės literatūros kategorijoje, knygynų tinklo „Waterstones“ metų knygos nominaciją ir kt. Knyga išversta į 28 kalbas.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Atrodytų, visiems žinoma, kas yra autokratinė valstybė. Ją valdo visagalis lyderis, kuris kontroliuoja kariuomenę ir policiją. O šios jėgos struktūros grasina žmonėms smurtu. Tokioje valstybėje daug kolaborantų ir gal saujelė disidentų. Bet XXI a. šis paveikslas nebeprimena tikrovės. Dabar autokratijas valdo ne pavieniai diktatoriai, o sudėtingi kleptokratinių finansinių struktūrų, visuotinio stebėjimo technologijų ir propagandos tinklai, saistantys tokius režimus kaip Rusija, Kinija ir Iranas.

Remdamasi tiriamosios žurnalistikos metodais, nepaneigiamais įrodymais ir liudininkų pasakojimais, autorė be pagražinimų, atvirai aprašo, kaip autokratijos vagia iš savo piliečių, kontroliuoja informaciją ir viešąjį naratyvą, šmeižia opoziciją, pamindamos žmogaus teises keičia pasaulio tvarką ir diskredituoja demokratiją. Maža to, jos visos bendradarbiauja ir veikia drauge kaip viena UAB Autokratija, tik šią grupę, kitaip nei praeities karinių ir politinių blokų narius, vienija ne vertybės ir idėjos, o sandoriai ir nepakantumas demokratijai.

Ši knyga – nerimą keliantis pasakojimas apie tai, kaip autokratijos telkiasi, kad pakenktų demokratiniam pasauliui. Atskleisdama akivaizdų jose klestintį melą, klastas, korupciją ir pastangas sunaikinti laisvą mintį, A. Applebaum ragina demokratijas organizuotis ir iš pagrindų perorientavus savo politiką kovoti su UAB Autokratija keliama grėsme. O svarbiausia – neprarasti vilties, nes būtent to autokratijos ir laukia.

Anne Applebaum (Anė Aplbaum, g. 1964 m.) – lietuvių skaitytojams jau pažįstama komunizmo istoriją tyrinėjanti amerikiečių žurnalistė, kelių prestižinėmis literatūros premijomis apdovanotų monografijų autorė. Naujausia jos knyga „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“ jau tapo New York Times bestseleriu, ir tai yra ketvirtas į lietuvių kalbą išverstas A. Applebaum veikalas.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

„Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ – kino kritikų, kinotyrininkų esė rinktinė, kurioje aptariami skirtingi Lietuvos kino laikotarpiai nuo pirmojo viešo seanso Vilniaus botanikos sode 1897 metais iki mūsų dienų. Knygoje rasite net 27 autorių tekstus, pasakojančius lietuviško kino istoriją.

Knygos rengėja Rasa Paukšytė apie knygą: „Knygoje pasakojame koks buvo, kaip vystėsi lietuviškas kinas; autoriai ir autorės lyg vienas iš kito/-os perimdami vis kitą temą, kiekvienas/-a sava intonacija, maniera kalbame apie skirtingus laikotarpius, autorius, filmus, jų idėjas. Ji sveria (visgi 3 neplonos knygos), bet skaitosi lengvai ir nereikalauja jokių ypatingų pastangų ar specialiųjų žinių, tiesiog smalsumo.“

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge.