Lojoteka

Melacholijos ir apokalipsės meistro vengrų autoriaus László Krasznahorkai kūrinys, pirmoji ir bene žymiausia autoriaus knyga. Rašytojo modernistinis stilius lyginamas su S. Becketto ir F. Kafkos. Pranašystės, prisikėlimas, aliuzijos į Bibliją – viskas romane įgauna savitam L. Krasznahorkai matymui būdingų bruožų. 

Ruduo, merkia lietus. Atokiame kaime gyventojų liko visai nedaug. Makabriškai, lyg laukdami kažko nenusakomo, žmonės linksminasi smuklėje. Ir tada atvyksta Irimijas. Nejučia jis įgyja didžiulę galią bendruomenei. Irimijas nenuspėjamas. Jis pasiūlo vietiniams kartu kraustytis į apleistą dvarą ir šie neabejodami juo patiki, tarsi gavę naujo gyvenimo pažadą.

Vengrų rašytojas László Krasznahorkai – vienas garsiausių Vidurio Europos rašytojų, vadinamas „gyvuoju klasiku“. Dėl savo bekompromisio stiliaus žinomas autorius yra pelnęs daugybę įvairių šalių literatūrinių apdovanojimų, svarbiausi: Kossutho (Vengrijos nacionalinė, 2004), tarptautinė Bukerio (Man Booker International Prize, 2015) premija, o galiausiai literatūros Nobelio premija (2025 m.)

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Septynerius metus brandintas Mariaus Buroko „Seismografas“ – jautri, liudijanti poezijos knyga, kurioje asmeninė patirtis supinama su miesto fizine ir dvasine topografija, kurioje reaguojama į pasaulyje stiprėjančią įtampą. Tai knyga, išaugusi iš ilgo poetinio vaikščiojimo – psichogeografiškai įkrauto žvilgsnio į miestus, jų pakraščius ir paribius, jų akląsias zonas.

„Mariaus Buroko „seismografas“ – taupus lyg išgyvenimo krepšys, kuriame yra viskas, ką norėtum pasiimti grėsmės minutę, jei tik spėtum. Pustoniais liejami metų laikai, nušiuręs Vilnius, geležinkelio stotis, Naujininkai. Jūrą atkartojantis dukters vardas, skaidri meilės lyrika cikle „Visatai, radusiai vietą“. Akloji dėmė, pretenzijos viską suprasti atsisakymo metafora. Literatūros bejėgystė (džiovintos eilučių mandragoros), kai žūsta žmonės; nuojauta, kad istorijos ciklas linkęs kartotis (visus kitus jau išvežėm). Eilutės stalius ir verlibro puodžius pastebi, kad kone amžinai kas nors spardo kamuolį, kas benutiktų. Atjauta Ukrainai nėra vien tušti žodžiai – Marius yra aktyvus fronto stebėtojas ir netiesioginis dalyvis.“ – Poetė, meno kritikė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė

„Riba, mąstyme kraštovaizdžio brėžiama linija, horizonto siūlas, pakraštys, kuriame gamta susitinka (o gal išsiskiria) su kultūra ir civilizacija – visa tai stengiuosi nusakyti žodžiais ir eilutėmis. Nuo vešlios žalumos iki karo išdegintų griuvėsių, nuo meilės iki neapykantos – tokia mano seismografo žymima amplitudė, tokie asmeniniai ir globalūs žemės virpesiai, tokia žingsniais matuojama poetinė geografija.“ – Knygos autorius Marius Burokas

Marius Burokas (g. 1977) – rašytojas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas. Pirmoji jo poezijos knyga pasirodė 1999. Šiuo metu jis yra keturių poezijos knygų autorius, pelnęs Lietuvos Rašytojų sąjungos, Pauliaus Širvio, Jaunojo Jotvingio, Antano Miškinio ir Maironio, Poezijos pavasario premijas. Jo eilėraščių rinktinę anglų kalba „Now I Understand“ 2018 m. išleido Jungtinės Karalystės leidykla „Parthian Books“. Eilėraščių knyga ukrainiečių kalba „Найменші речі“ taip pat buvo išleista 2018 m. 2021 m. pasirodė autoriaus poezijos rinktinė lenkų kalba „Tu mieszkał Jonasz“. Autoriaus poezija versta į lenkų, latvių, estų, suomių, slovėnų, anglų, vokiečių, prancūzų, gruzinų, švedų, ispanų, ukrainiečių  ir kt. kalbas. Marius Burokas taip pat yra Lietuvos rašytojų ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungų narys.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Andrius Kleiva visus metus stebėjo Japonijos įvykius ir jų įkvėptas knygoje „Kas vyksta Japonijoje“ kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.

Viena žinia gali būti nereikšminga kaip ankstyvas sakuros žiedas, bet kartu ir pirmas ženklas, kad kažkas keičiasi iš esmės. Sukežintas tortas kalba apie japonišką aptarnavimo kultūrą, populiariausia šalies susirašinėjimo programėlė – apie japoniškus būdus bendrauti, pavogtas puodelis kavos – apie japonų pasitikėjimą vienas kitu, o pliušinės, pykdančios ar virkdančios reklamos – apie japonų emocijas.

Iš pirmo žvilgsnio neįprastos naujienos atskleidžia visiems pažįstamas žmonių istorijas – apie orus, kainas, sveikatą, šeimą ar darbą. Ir Lietuvoje, ir Japonijoje visi išgyvena savo emocinį metų ciklą – pavasario linksmybes, vasaros darbus, rudens gėrybes ir žiemos rūpesčius. Juk svarbiausios naujienos dažniausiai būna be antraščių.

Andrius Kleiva – Paryžiaus politikos mokslų instituto absolventas, tinklaraštininkas, LRT bendradarbis ir bestseleriais tapusių knygų „Kaip veikia Japonija“ bei „Ką veikia Japonija“ autorius. Jau daugiau nei septynerius metus jis gyvena Tokijuje – dirba, stebi šalies kasdienybę ir auga kartu su ja. Andrių vis iš naujo stebina tai, kad Lietuva ir Japonija, tokios tolimos kilometrais, yra tokios artimos širdimis. Trečioje knygoje, keliaudamas per Japonijos įvykius, autorius vėl kviečia atrasti šį ryšį.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Viskas yra loterija. Šachmatai – loterija, pasaulis – loterija, ir tavo gyvenimas – loterija.

Karo metų Vilnius. Už aklinų geto sienų skleidžiasi švelni Esteros ir Izaoko pirmoji meilė. Estera beprotiškai ilgisi gėlių, o Izaokas svajoja mylimąją nusivesti į nuostabaus grožio pievas, plytinčias už geto sienų. Tačiau realybė palieka vis mažiau erdvės jaunuolių svajonėms. Izaokas – vienintelis likęs gyvas Abraomo Lipmano vaikas. Visi jo broliai ir seserys – Rachilė, garsi dainininkė Ina, filosofijos studentas Kasrielis, partizanė Riva, nerūpestingoji Basia ir net mažoji Taibalė – jau patyrė savo likimą. Dabar pavojuje ir Izaoko, talentingo šachmatininko, gyvybė. Geto komendantas Šogeris sumanė šėtonišką šachmatų partiją: jei laimės Šogeris, bus pasmerkti mirti visi geto vaikai, o Izaokas liks gyvas; jei laimės Izaokas, vaikai bus išgelbėti, bet mirti turės pats Izaokas. Vienintelė išeitis – lygiosios. Bet ar jos įmanomos, kai į lemiamą akistatą stoja gėris ir blogis?

Icchokas Meras (1934–2014) – žydų kilmės lietuvių rašytojas, scenarijų kino filmams („Kai aš mažas buvau“, „Maža išpažintis“, „Birželis, vasaros pradžia“) autorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2010). Naciams sušaudžius tėvus, užaugo jį priglaudusioje lietuvių šeimoje, dėl kūrybos buvo persekiotas ir emigravo į Izraelį. Jo novelės (rinkiniai „Žemė visada gyva“, „Apverstas pasaulis“, „Stotelė vidukelėj“) apysakos ir romanai („Geltonas lopas“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“, „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“, „Sara“ ir kt.) išversti į keliolika kalbų, įvertinti premijomis. „Lygiosios trunka akimirką“ (1963) – garsiausias tarptautinį pripažinimą pelnęs I. Mero romanas, atveriantis istorinę žmonijos patirtį ir egzistencinio pasirinkimo prasmę.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Įkvepianti istorija, kurioje susipina senoji lietuvių tautosaka ir dabartis, padėsianti vaikams suprasti, kad būti kitokiam – tai būti ypatingam.

Neringa yra daug didesnė ir tvirtesnė už visas mergaites, tiesą sakant, ir už berniukus. Ji neturi draugų, nes yra „kitokia“, bet ji mėgsta būti viena ir skaityti.

Kartą ji su klase atvažiuoja atostogų prie jūros. Kol jos bendraklasiai dūksta bangose, mergaitė, patogiai įsitaisiusi kopose, pradeda skaityti bibliotekoje rastą knygą – sakmę apie Neringą. Beskaitydama užsnūsta ir regi keistą sapną apie du milžinus – Neringą ir Naglį, kurie smėlio juosta atskyrė jūrą nuo marių ir išgelbėjo žvejus nuo jūrų slibino.

Mergaitė nubunda išgirdusi šauksmus ir pamato, kad jos bendraklasiai skęsta. Prisiminusi jų pašaipas ir kikenimus, ji pradžioje sudvejoja, bet atsitokėjusi puola gelbėti vaikus iš šėlstančios jūros gniaužtų. Neringa tampa mokyklos heroje, plaukimo treneris pakviečia ją treniruotis ir vieną dieną ji tampa pasaulyje įžymia plaukike! Neringa išmoksta pasitikėti savimi ir savo išskirtinumą priimti kaip stiprybę.

Marius Marcinkevičius yra knygų vaikams rašytojas, poetas, prozininkas, gydytojas, apdovanotas Vaikų literatūros premija ir įtrauktas į Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) Garbės sąrašą. Marius yra parašęs virš 20 knygų vaikams, daugelis jų yra laimėję apdovanojimus Lietuvoje bei užsienyje, verčiamos į užsienio kalbas, pagal jas statomi spektakliai ir kuriamos dainos.

Lina Itagaki yra knygų vaikams iliustruotoja ir komiksų piešėja. Beveik visos jos pieštos knygos yra laimėję apdovanojimus Lietuvoje bei užsienyje, taip pat išleistos užsienio šalyse. „Sakmė apie Neringą” yra dešimtoji Linos iliustruota knyga, pusę kurios (senąją sakmę) ji nupiešė dar 2019 m. gavusi Klaipėdos savivaldybės stipendiją. Antroji knygos dalis apie šiuolaikinę Neringą buvo sugalvota daug vėliau su rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus pagalba, norint priartinti sakmę prie šių laikų.

„Sakmė apie Neringą” labiausiai tiks vaikams nuo 4 iki 9 metų. Kadangi tekstas parašytas didžiosiomis raidėmis – tinka besimokantiems skaityti!

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Šis Algirdo Juliaus Greimo 1987 metų esė De l'imperfection leidimas yra antras, naujas vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą.

„Greimas ilgą laiką kūrė semiotiką kaip mokslą, kuris tyrinėja tekstų reikšmę ir jos artikuliavimo schemas. Šis veikalas kitoks – jame grožiniai tekstai yra išeities taškas tiriant subjektyvius estetinius išgyvenimus. Semiotikui estetiniai išgyvenimai pasirodo kaip vienas, o gal ir vienintelis galimas kelias, kuriuo žengiant atgaivinama gyvenimo, o gal ir mirties prasmė." –  Paulius Jevsejevas

„Ši ryškaus skonio knygelė sudaro kontrastą ankstesniems A. J. Greimo darbams dėl savo, atrodytų, nemokslinės, labiau literatūrinės, moralinės bei filosofinės (vietomis numanomai politinės) orientacijos. Tačiau už tokio atrodymo slypi gairės iš esmės naujam mokslinių tyrinėjimų etapui. Ši meditacija apie prasmės patyrimą susilietus su jusliniu pasauliu atvėrė kelią semiotikos atsinaujinimui, kiek tik įmanoma priartinusiam ją prie išgyventos patirties." –  Eric Landowski, A. J. Greimo bendražygis

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – literatūrologinis ir monografinis raportas apie vieno įdomiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų Ričardo Gavelio (1950–2002) prozos sistemą. Knygoje ieškoma atsakymų, kaip Gavelis šią sistemą kūrė, kokios literatūrinė vaizduotės rašytojas jis buvo, kokiais kūrybiniais principais grindė savo kūrybos formulę ir ar tikrai visais kūriniais rašė vieną ir tą pačią knygą.

Gavelio prozos biografija pasakoja apie kūrinius, jų recepciją ir pasirodymo kontekstą, apie tai, kaip Gavelis rašė žmogų, miestą, sistemą, visuomenę, kaip specifinius elementus pavertė universalijomis, o patirtį – generalizavo. Monografija, siekianti kiek atitraukti rašytoją nuo jo garsiausio romano Vilniaus pokeris, kviečia skaityti ir atrasti visą Gavelio prozą, pažinti patį autorių – savo gyventam laikui įsipareigojusį fiziką, pasirinkusį ne mokslo, o meno kaip mokslo sapno ir pasaulio pažinimo kelią.

Jūratė Čerškutė – literatūrologė, literatūros kritikė, 2023 m. išrinkta Metų kritike už aktyvią reakciją į literatūros procesus ir plačiajai auditorijai aktualią kritiką. Dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, dėsto Varšuvos universitete. Nuo 2009 m. rudens gavelologė – nuosekliai tyrinėja ir populiarina Ričardo Gavelio kūrybą, formuoja viešąjį diskursą apie jo darbus. Monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – pirmoji autorės knyga, apibendrinanti penkiolika Gavelio kūrybos tyrimo metų.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Hermann Sudermann (Hermanas Zudermanas, 1857–1928) – vokiečių rašytojas ir dramaturgas. Iki paauglystės gyveno Macikuose ir Šilokarčemoje (dabar Šilutė), vėliau – Tilžėje. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo istoriją, filosofiją ir literatūrą. Bendravo su Vydūnu, bičiuliavosi su Šilokarčemos mecenatu, dvarininku Hugu Šojumi (Hugo Scheu), daug prisidėjusiu prie lietuvininkų kultūrinės tradicijos saugojimo. H. Sudermannas taip pat domėjosi lietuvininkų gyvenimu, mokėjo jų kalbą. Jo dramos buvo statomos visame pasaulyje, tačiau labiausiai jį išgarsino „Lietuviškos apysakos“ – jos visos sudėtos šiame „Kelionė į Tilžę“ leidime.

Ši daugiau nei prieš šimtą metų parašyta knyga nė iš tolo neprimena nuobodžios klasikos – tai nepaprastai gyvos, jausmingos ir atmosferiškos istorijos apie jau išnykusį pasaulį, Mažąją Lietuvą, ir jame gyvenusius žmones, lietuvininkus, jų dramas, meilę, svajones, praradimus ir mažas pergales. Siužetų savo istorijoms autorius sėmėsi iš tikro gyvenimo, iš realybės, kurioje susitiko ir maišėsi vokiškasis miesto ir lietuviškasis kaimo pasauliai, nueinantis tradicinis ir vis labiau įsigalintis modernybės laikas, rūsti pamario, pajūrio gamta ir švelnus žmonių ilgesys. Rašytojas spėjo pamatyti ir užfiksuoti savitą lietuvininkų charakterį, jų buitį, tradicijas ir papročius. Jo vaizduojami žmonės labai panašūs į dabartinius: jie išgyvena tuos pačius jausmus, sprendžia tas pačias dilemas, blaškosi tarp pareigų ir svajonių ir, kaip ir mes, nėra tobuli, klysta ir suklupę vėl bando keltis. Meilė, aistra gyventi, laisvė būti savimi nesensta, todėl pradėjus skaityti neįmanoma šios knygos padėti į šalį.

Pagal šias istorijas ne kartą buvo statyti spektakliai, opera, kino filmai, kuriuose vaidino to meto pasaulinės kino žvaigždės, o filmas „Sunrise: A Song of Two Humans“, pastatytas pagal apysaką „Kelionė į Tilžę“, gavo net tris „Oskaro“ statulėles.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Ar gali būti, kad didžiausios žmonijos rykštės – karai, epidemijos, badmečiai ir nelygybė – atsirado, kai Homo sapiens, vydamiesi gausos ir našumo fantaziją, klajoklišką gyvenimą iškeitė į sėslų? Ar nebuvo taip, kad, siekdami užvaldyti gamtą, augalus ir gyvūnus, žmonės patys atsidūrė karalių, šventikų ir kafkiškos biurokratijos gniaužtuose? Antras knygos „Sapiens. Istorinis komiksas" tomas „Civilizacijos ramsčiai" atverčia lemtingą žmonijos raidos skyrių – žemės ūkio revoliuciją.

Pirmame knygos tome sutikti Juvalas, Zoja, profesorė Sarasvatė, Sindė ir Bilas (dabar jau pažangūs ūkininkai), detektyvė Lopez ir daktarė Fikcija vėl keliauja skersai išilgai po žmonijos istoriją. Šįkart jie aiškinasi, kaip mūsų rūšį ištiko „Augalėlio košmarėlio" scenarijus. Klastingas Mefistofelis atskleidžia, kaip žmonės buvo įvilioti į pinkles, karalius Hamurabis pamoko apie įstatymo būtinybę, o Konfucijus išdėsto darnios visuomenės principus. Šiuolaikinis ūkininkavimas pavaizduotas kaip gėrio ir blogio kova; stulbinama sukultūrintų augalų ir prijaukintų gyvūnų sėkmė pristatoma „Verslo naujienų" skiltyse; urbanizacijos istorija persikelia į kelionių reklamos brošiūrą, siūlančią nuolaidas į senovės Babiloną ir Kiniją; nelygybės istorija atskleidžiama antžmogišku detektyviniu pasakojimu; įvairiuose knygos epizoduose į sceną vis įžengia daug garbių asmenybių.

Antras istorinio komikso „Sapiens" tomas – tai šmaikščiai ir vaizdingai perpasakota žmonijos istorija, kuri patiks tiek jaunuoliams, tiek suaugusiesiems; skaityti ją galima atskirai arba kaip pirmo tomo „Žmonijos gimimas" (kitos knygos, 2020) tęsinį.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Aukų dienos rytą šešiolikmetis Heimičas Abernatis trokšta tik vieno – dar metus prasmukti nepastebėtas, o paskui jaukiai praleisti popietę su mylima mergina Lenora Dav. Tačiau nuvyti mintis apie padvigubėjusią grėsmę pakliūti tiesiai į areną sekasi sunkiai: 50-osios Mirties žaidynės šiemet iš kiekvienos apygardos pareikalaus keturių paaukotųjų. Tad ceremonijoje išgirdęs garsiai tariamą savo vardą Heimičas susiduria su žiauria realybe. Vos per akimirką jis netenka visko: mamos, mažojo brolio, Lenoros Dav, namų...

Traukiniu su kitais trimis paaukotaisiais – pirmąja vaikystės meile Luela Makoj, augalotu lažybų tarpininko sūneliu Vajetu Kelou ir didžiausia miesto pasipūtėle Meisile Doner – išsiųstas į Sostinę, kur tenka kentėti nesibaigiančius pažeminimus, Heimičas po truputį pradeda suvokti, kad jo negailestinga ateitis jau suplanuota Panemo galingųjų. Ir laimėti jam neskirta. Bet kažkas širdyje jį gena į priekį, reikalauja nepasiduoti ir kovoti iki galo... ne tik arenoje, bet ir toli už jos ribų. Net jei saulė nebepatekės, negalima leisti prezidentui Snou ir vėl triumfuoti.

Suzanne Collins – pasaulį sudrebinusios knygų serijos „Bado žaidynės“ autorė. „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“ ir „Liepsnojantis įtūžis“ daugiau nei penkerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, buvo skaitomos su neblėstančiu susidomėjimu, o 2012-aisiais pasirodė ir kino ekranuose. 2020-aisiais išleista trilogijos priešistorė „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“ gerbėjus ir gerbėjas nukėlė į prezidento Snou jaunystę, o naujausia serijos dalis pateikia gerai pažįstamo, tačiau visad paslaptingo Heimičo Abernačio – paaukotojo iš 12-osios apygardos – istoriją. 

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge.