Biblioteka

Šis Algirdo Juliaus Greimo 1987 metų esė De l'imperfection leidimas yra antras, naujas vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą.

„Greimas ilgą laiką kūrė semiotiką kaip mokslą, kuris tyrinėja tekstų reikšmę ir jos artikuliavimo schemas. Šis veikalas kitoks – jame grožiniai tekstai yra išeities taškas tiriant subjektyvius estetinius išgyvenimus. Semiotikui estetiniai išgyvenimai pasirodo kaip vienas, o gal ir vienintelis galimas kelias, kuriuo žengiant atgaivinama gyvenimo, o gal ir mirties prasmė."
Paulius Jevsejevas

„Ši ryškaus skonio knygelė sudaro kontrastą ankstesniems A. J. Greimo darbams dėl savo, atrodytų, nemokslinės, labiau literatūrinės, moralinės bei filosofinės (vietomis numanomai politinės) orientacijos. Tačiau už tokio atrodymo slypi gairės iš esmės naujam mokslinių tyrinėjimų etapui. Ši meditacija apie prasmės patyrimą susilietus su jusliniu pasauliu atvėrė kelią semiotikos atsinaujinimui, kiek tik įmanoma priartinusiam ją prie išgyventos patirties."
Eric Landowski, A. J. Greimo bendražygis

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – literatūrologinis ir monografinis raportas apie vieno įdomiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų Ričardo Gavelio (1950–2002) prozos sistemą. Knygoje ieškoma atsakymų, kaip Gavelis šią sistemą kūrė, kokios literatūrinė vaizduotės rašytojas jis buvo, kokiais kūrybiniais principais grindė savo kūrybos formulę ir ar tikrai visais kūriniais rašė vieną ir tą pačią knygą.

Gavelio prozos biografija pasakoja apie kūrinius, jų recepciją ir pasirodymo kontekstą, apie tai, kaip Gavelis rašė žmogų, miestą, sistemą, visuomenę, kaip specifinius elementus pavertė universalijomis, o patirtį – generalizavo. Monografija, siekianti kiek atitraukti rašytoją nuo jo garsiausio romano Vilniaus pokeris, kviečia skaityti ir atrasti visą Gavelio prozą, pažinti patį autorių – savo gyventam laikui įsipareigojusį fiziką, pasirinkusį ne mokslo, o meno kaip mokslo sapno ir pasaulio pažinimo kelią.

Jūratė Čerškutė – literatūrologė, literatūros kritikė, 2023 m. išrinkta Metų kritike už aktyvią reakciją į literatūros procesus ir plačiajai auditorijai aktualią kritiką. Dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, dėsto Varšuvos universitete. Nuo 2009 m. rudens gavelologė – nuosekliai tyrinėja ir populiarina Ričardo Gavelio kūrybą, formuoja viešąjį diskursą apie jo darbus. Monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – pirmoji autorės knyga, apibendrinanti penkiolika Gavelio kūrybos tyrimo metų.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Hermann Sudermann (Hermanas Zudermanas, 1857–1928) – vokiečių rašytojas ir dramaturgas. Iki paauglystės gyveno Macikuose ir Šilokarčemoje (dabar Šilutė), vėliau – Tilžėje. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo istoriją, filosofiją ir literatūrą. Bendravo su Vydūnu, bičiuliavosi su Šilokarčemos mecenatu, dvarininku Hugu Šojumi (Hugo Scheu), daug prisidėjusiu prie lietuvininkų kultūrinės tradicijos saugojimo. H. Sudermannas taip pat domėjosi lietuvininkų gyvenimu, mokėjo jų kalbą. Jo dramos buvo statomos visame pasaulyje, tačiau labiausiai jį išgarsino „Lietuviškos apysakos“ – jos visos sudėtos šiame „Kelionė į Tilžę“ leidime.

Ši daugiau nei prieš šimtą metų parašyta knyga nė iš tolo neprimena nuobodžios klasikos – tai nepaprastai gyvos, jausmingos ir atmosferiškos istorijos apie jau išnykusį pasaulį, Mažąją Lietuvą, ir jame gyvenusius žmones, lietuvininkus, jų dramas, meilę, svajones, praradimus ir mažas pergales. Siužetų savo istorijoms autorius sėmėsi iš tikro gyvenimo, iš realybės, kurioje susitiko ir maišėsi vokiškasis miesto ir lietuviškasis kaimo pasauliai, nueinantis tradicinis ir vis labiau įsigalintis modernybės laikas, rūsti pamario, pajūrio gamta ir švelnus žmonių ilgesys. Rašytojas spėjo pamatyti ir užfiksuoti savitą lietuvininkų charakterį, jų buitį, tradicijas ir papročius. Jo vaizduojami žmonės labai panašūs į dabartinius: jie išgyvena tuos pačius jausmus, sprendžia tas pačias dilemas, blaškosi tarp pareigų ir svajonių ir, kaip ir mes, nėra tobuli, klysta ir suklupę vėl bando keltis. Meilė, aistra gyventi, laisvė būti savimi nesensta, todėl pradėjus skaityti neįmanoma šios knygos padėti į šalį.

Pagal šias istorijas ne kartą buvo statyti spektakliai, opera, kino filmai, kuriuose vaidino to meto pasaulinės kino žvaigždės, o filmas „Sunrise: A Song of Two Humans“, pastatytas pagal apysaką „Kelionė į Tilžę“, gavo net tris „Oskaro“ statulėles.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Ar gali būti, kad didžiausios žmonijos rykštės – karai, epidemijos, badmečiai ir nelygybė – atsirado, kai Homo sapiens, vydamiesi gausos ir našumo fantaziją, klajoklišką gyvenimą iškeitė į sėslų? Ar nebuvo taip, kad, siekdami užvaldyti gamtą, augalus ir gyvūnus, žmonės patys atsidūrė karalių, šventikų ir kafkiškos biurokratijos gniaužtuose? Antras knygos „Sapiens. Istorinis komiksas" tomas „Civilizacijos ramsčiai" atverčia lemtingą žmonijos raidos skyrių – žemės ūkio revoliuciją.

Pirmame knygos tome sutikti Juvalas, Zoja, profesorė Sarasvatė, Sindė ir Bilas (dabar jau pažangūs ūkininkai), detektyvė Lopez ir daktarė Fikcija vėl keliauja skersai išilgai po žmonijos istoriją. Šįkart jie aiškinasi, kaip mūsų rūšį ištiko „Augalėlio košmarėlio" scenarijus. Klastingas Mefistofelis atskleidžia, kaip žmonės buvo įvilioti į pinkles, karalius Hamurabis pamoko apie įstatymo būtinybę, o Konfucijus išdėsto darnios visuomenės principus. Šiuolaikinis ūkininkavimas pavaizduotas kaip gėrio ir blogio kova; stulbinama sukultūrintų augalų ir prijaukintų gyvūnų sėkmė pristatoma „Verslo naujienų" skiltyse; urbanizacijos istorija persikelia į kelionių reklamos brošiūrą, siūlančią nuolaidas į senovės Babiloną ir Kiniją; nelygybės istorija atskleidžiama antžmogišku detektyviniu pasakojimu; įvairiuose knygos epizoduose į sceną vis įžengia daug garbių asmenybių.

Antras istorinio komikso „Sapiens" tomas – tai šmaikščiai ir vaizdingai perpasakota žmonijos istorija, kuri patiks tiek jaunuoliams, tiek suaugusiesiems; skaityti ją galima atskirai arba kaip pirmo tomo „Žmonijos gimimas" (kitos knygos, 2020) tęsinį.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Aukų dienos rytą šešiolikmetis Heimičas Abernatis trokšta tik vieno – dar metus prasmukti nepastebėtas, o paskui jaukiai praleisti popietę su mylima mergina Lenora Dav. Tačiau nuvyti mintis apie padvigubėjusią grėsmę pakliūti tiesiai į areną sekasi sunkiai: 50-osios Mirties žaidynės šiemet iš kiekvienos apygardos pareikalaus keturių paaukotųjų. Tad ceremonijoje išgirdęs garsiai tariamą savo vardą Heimičas susiduria su žiauria realybe. Vos per akimirką jis netenka visko: mamos, mažojo brolio, Lenoros Dav, namų...

Traukiniu su kitais trimis paaukotaisiais – pirmąja vaikystės meile Luela Makoj, augalotu lažybų tarpininko sūneliu Vajetu Kelou ir didžiausia miesto pasipūtėle Meisile Doner – išsiųstas į Sostinę, kur tenka kentėti nesibaigiančius pažeminimus, Heimičas po truputį pradeda suvokti, kad jo negailestinga ateitis jau suplanuota Panemo galingųjų. Ir laimėti jam neskirta. Bet kažkas širdyje jį gena į priekį, reikalauja nepasiduoti ir kovoti iki galo... ne tik arenoje, bet ir toli už jos ribų. Net jei saulė nebepatekės, negalima leisti prezidentui Snou ir vėl triumfuoti.

Suzanne Collins – pasaulį sudrebinusios knygų serijos „Bado žaidynės“ autorė. „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“ ir „Liepsnojantis įtūžis“ daugiau nei penkerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, buvo skaitomos su neblėstančiu susidomėjimu, o 2012-aisiais pasirodė ir kino ekranuose. 2020-aisiais išleista trilogijos priešistorė „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“ gerbėjus ir gerbėjas nukėlė į prezidento Snou jaunystę, o naujausia serijos dalis pateikia gerai pažįstamo, tačiau visad paslaptingo Heimičo Abernačio – paaukotojo iš 12-osios apygardos – istoriją. 

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

 Lokys kasmet eina žiemos miego. Jau laikas ruoštis saldžių sapnų. Bet stumbras kaip tyčia porina istorijas apie tai, kaip linksma, kai žemę užkloja sniegas. Lokiui neramu. Kaip eiti miego, kai jautiesi, jog taip praleisi visą SMA-GU-MĄ?

DIDŽIOSIOS RAIDĖS, TRUMPI SAKINIAI, SKIEMENUOTAS TEKSTAS, LINKSMA ISTORIJA – PATS TAS MOKYTIS SKAITYTI! 

Ukrainiečių dailininkė Oksana Bula iliustracijomis ir tekstu kuria žavų gamtos ir pasakų pasaulį, kuriame veikia miško gyvūnai ir paslaptingi padarėliai tukoniai. Tai gerosios miško būtybės, besirūpinančios, kad visi žvėreliai gyventų jaukiai, tvarkingai bei draugiškai. Ir, žinoma, laiku nueitų žiemos miego.

Šioje istorijoje tukoniai padeda lokiui ruoštis poilsiui. Tačiau ką daryti, jei šiam visai nesimiega? Gal padės naujas guolis, o gal prireiks gero sraigės pavyzdžio? Šiltas skiemenuotas pasakojimas labai tiks skaityti prieš miegą.

Žaisminga skiemenuota knygelė didžiosiomis raidėmis ir trumpais sakiniais pravers visiems besimokantiems skaityti, o miela istorija ir jaukios iliustracijos sušildys širdį ir suaugusiesiems. 

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

„Neieškojome vienas kito klajodami, bet žinojome, kad klajodami susitiksime.“

Orasijas Oliveira, argentinietis rašytojas, skausmingai siekiantis perprasti pasaulį ir apčiuopti gyvenimo prasmę, klajodamas po Paryžių sutinka Magę, kuri yra jo priešingybė – spontaniška ir intuityvi. Jie tampa bohemiško Paryžiaus Žalčio klubo, kurį sudaro iš įvairių šalių kilę Paryžiaus menininkai, muzikantai ar šiaip nežinia kuo užsiimantys intelektualai, nariais. Tragiškai nutrūkę Orasijo ir Magės santykiai netikėtai atsikartoja Buenos Airėse, jam susitikus su vaikystės draugu Traveleriu ir jo žmona Talita.

Julio Cortázaras (1914–1984) – sąmonės srauto ir magiškojo realizmo literatūros meistras, daugiausia rašęs poetinius apsakymus ir esė, gimė Belgijoje, gyveno Paryžiuje ir Buenos Airėse. 1963 m. išėjęs romanas „Žaidžiame klases“ sukėlė tikrą kultūrinį perversmą, autorius tapo Lotynų Amerikos literatūros bumo varikliu, darė įtaką kelioms ispanakalbių rašytojų kartoms, įskaitant ir Roberto Bolaño.

Tai ketvirtas atnaujintas lietuviškas leidimas, peržiūrėtas ir gerokai pataisytas vertėjo Valdo V. Petrausko ir redaktorės Dianos Bučiūtės. Pirmasis leidimas lietuvių kalba pasirodė dar 1978 m., prie to, tikėtina, prisidėjo ir Cortázaro gyvenimo draugė Ugnė Karvelis.

„Kai susipažinau su Julio, jis jau buvo parašęs „Žaidžiame klases“. Ta knyga man buvo didysis susitikimas su juo. Ta knyga mane pribloškė. Žinau, visi tvirtina, kad „Klasės“ – jų knyga. Bet, man regis, tai kur kas labiau mano knyga nei didumos žmonių: atvykau į Paryžių tais pačiais metais, kaip ir Julio, tik buvau tada šešiolikos. Tik mažiau matės ir daugiau raudonojo vyno vietoj matės, o gyvenau lygiai taip pat, kaip aprašoma „Klasėse“, toje pačioje epochoje ir toje pačioje geografinėje platumoje. Tais metais mudviejų – Julio ir mano – keliai tikriausiai kryžiavosi tūkstančius kartų.“

– Ugnė Karvelis 

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge.