Biblioteka

Senelis Bernardas visada turi pasiruošęs bent vieną planą, tačiau neturi... vienos kojinės. 

O štai anūkas Benis turi per daug klausimų. Dar turi viską stebinčią kaimynę Vandą (ji ruošiasi sumedžioti senelį!), klasioką kaušigalvį Andrių (kuris ardo viską, kas papuola po ranka!) ir tėvus (visiškai nuobodžius). Tik nepamirškim Benio simpatijos – Patricijos, kuri žino visus atsakymus... net jei niekas neklausia.

Kai tėvų griežtai prižiūrimas senelis sprunka į dar vieną savo nuotykį, Benis, padedamas draugų, imasi narplioti ne tik senelio kojinių Greituolių istoriją, bet ir šeimos paslaptis, vedančias net į partizanų bunkerį!

Po šimts pypkių – kas galėjo pagalvoti, kad laisvė kartais... mūvi kojines?

Tai juokinga ir jautri istorija apie tuos, kurie tyliai daro didelius dalykus, apie ypatingą senelio ir anūko ryšį ir vaiką, kuris negali nurimti, kol nerado atsakymų į šimtus savo klausimų!

Aušrinė Tilindė – teisininkė ir pradedanti, bet jau pasižymėjusi rašytoja. Jos rankraštis „Šiurpnakčio istorijos“ laimėjo leidyklos „Alma littera“ 2023 m. vaikų ir jaunimo literatūros konkursą ir vos pasirodžiusi knyga sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, o konkurse „Metų knygos rinkimai“ išrinkta 2024 metų knyga paauglių kategorijoje. Antroji autorės knyga – „Dvylika kruvinų plunksnų“.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Amerikiečių intelektualo, istoriko Timothy Snyderio knyga „Apie laisvę“ analizuoja tikrosios laisvės supratimo nyksmą ir iš to kylančias krizes. Remdamasis filosofų, politinių disidentų mintimis ir asmenine patirtimi Ukrainoje, kurią po Rusijos invazijos nuolat visokeriopai remia, Snyderis kalba apie mąstysenos įpročius ir pilietinius veiksmus, pateikia viltingą politinės kultūros viziją, grįstą gausa, solidarumu ir žmogiškuoju orumu.

„Reliatyvumo ir bailumo kupiname pasaulyje laisvė yra absoliutas tarp absoliutų, visų vertybių vertybė. Taip yra ne dėl to, kad laisvė – vienintelis gėris, kuriam visi kiti turėtų nusilenkti. Tiesiog laisvė yra ta sąlyga, kad mumyse ir tarp mūsų galėtų skleistis visokeriopas gėris.“ – Timothy Snyder

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Melacholijos ir apokalipsės meistro vengrų autoriaus László Krasznahorkai kūrinys, pirmoji ir bene žymiausia autoriaus knyga. Rašytojo modernistinis stilius lyginamas su S. Becketto ir F. Kafkos. Pranašystės, prisikėlimas, aliuzijos į Bibliją – viskas romane įgauna savitam L. Krasznahorkai matymui būdingų bruožų. 

Ruduo, merkia lietus. Atokiame kaime gyventojų liko visai nedaug. Makabriškai, lyg laukdami kažko nenusakomo, žmonės linksminasi smuklėje. Ir tada atvyksta Irimijas. Nejučia jis įgyja didžiulę galią bendruomenei. Irimijas nenuspėjamas. Jis pasiūlo vietiniams kartu kraustytis į apleistą dvarą ir šie neabejodami juo patiki, tarsi gavę naujo gyvenimo pažadą.

Vengrų rašytojas László Krasznahorkai – vienas garsiausių Vidurio Europos rašytojų, vadinamas „gyvuoju klasiku“. Dėl savo bekompromisio stiliaus žinomas autorius yra pelnęs daugybę įvairių šalių literatūrinių apdovanojimų, svarbiausi: Kossutho (Vengrijos nacionalinė, 2004), tarptautinė Bukerio (Man Booker International Prize, 2015) premija, o galiausiai literatūros Nobelio premija (2025 m.)

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Septynerius metus brandintas Mariaus Buroko „Seismografas“ – jautri, liudijanti poezijos knyga, kurioje asmeninė patirtis supinama su miesto fizine ir dvasine topografija, kurioje reaguojama į pasaulyje stiprėjančią įtampą. Tai knyga, išaugusi iš ilgo poetinio vaikščiojimo – psichogeografiškai įkrauto žvilgsnio į miestus, jų pakraščius ir paribius, jų akląsias zonas.

„Mariaus Buroko „seismografas“ – taupus lyg išgyvenimo krepšys, kuriame yra viskas, ką norėtum pasiimti grėsmės minutę, jei tik spėtum. Pustoniais liejami metų laikai, nušiuręs Vilnius, geležinkelio stotis, Naujininkai. Jūrą atkartojantis dukters vardas, skaidri meilės lyrika cikle „Visatai, radusiai vietą“. Akloji dėmė, pretenzijos viską suprasti atsisakymo metafora. Literatūros bejėgystė (džiovintos eilučių mandragoros), kai žūsta žmonės; nuojauta, kad istorijos ciklas linkęs kartotis (visus kitus jau išvežėm). Eilutės stalius ir verlibro puodžius pastebi, kad kone amžinai kas nors spardo kamuolį, kas benutiktų. Atjauta Ukrainai nėra vien tušti žodžiai – Marius yra aktyvus fronto stebėtojas ir netiesioginis dalyvis.“ – Poetė, meno kritikė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė

„Riba, mąstyme kraštovaizdžio brėžiama linija, horizonto siūlas, pakraštys, kuriame gamta susitinka (o gal išsiskiria) su kultūra ir civilizacija – visa tai stengiuosi nusakyti žodžiais ir eilutėmis. Nuo vešlios žalumos iki karo išdegintų griuvėsių, nuo meilės iki neapykantos – tokia mano seismografo žymima amplitudė, tokie asmeniniai ir globalūs žemės virpesiai, tokia žingsniais matuojama poetinė geografija.“ – Knygos autorius Marius Burokas

Marius Burokas (g. 1977) – rašytojas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas. Pirmoji jo poezijos knyga pasirodė 1999. Šiuo metu jis yra keturių poezijos knygų autorius, pelnęs Lietuvos Rašytojų sąjungos, Pauliaus Širvio, Jaunojo Jotvingio, Antano Miškinio ir Maironio, Poezijos pavasario premijas. Jo eilėraščių rinktinę anglų kalba „Now I Understand“ 2018 m. išleido Jungtinės Karalystės leidykla „Parthian Books“. Eilėraščių knyga ukrainiečių kalba „Найменші речі“ taip pat buvo išleista 2018 m. 2021 m. pasirodė autoriaus poezijos rinktinė lenkų kalba „Tu mieszkał Jonasz“. Autoriaus poezija versta į lenkų, latvių, estų, suomių, slovėnų, anglų, vokiečių, prancūzų, gruzinų, švedų, ispanų, ukrainiečių  ir kt. kalbas. Marius Burokas taip pat yra Lietuvos rašytojų ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungų narys.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Andrius Kleiva visus metus stebėjo Japonijos įvykius ir jų įkvėptas knygoje „Kas vyksta Japonijoje“ kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.

Viena žinia gali būti nereikšminga kaip ankstyvas sakuros žiedas, bet kartu ir pirmas ženklas, kad kažkas keičiasi iš esmės. Sukežintas tortas kalba apie japonišką aptarnavimo kultūrą, populiariausia šalies susirašinėjimo programėlė – apie japoniškus būdus bendrauti, pavogtas puodelis kavos – apie japonų pasitikėjimą vienas kitu, o pliušinės, pykdančios ar virkdančios reklamos – apie japonų emocijas.

Iš pirmo žvilgsnio neįprastos naujienos atskleidžia visiems pažįstamas žmonių istorijas – apie orus, kainas, sveikatą, šeimą ar darbą. Ir Lietuvoje, ir Japonijoje visi išgyvena savo emocinį metų ciklą – pavasario linksmybes, vasaros darbus, rudens gėrybes ir žiemos rūpesčius. Juk svarbiausios naujienos dažniausiai būna be antraščių.

Andrius Kleiva – Paryžiaus politikos mokslų instituto absolventas, tinklaraštininkas, LRT bendradarbis ir bestseleriais tapusių knygų „Kaip veikia Japonija“ bei „Ką veikia Japonija“ autorius. Jau daugiau nei septynerius metus jis gyvena Tokijuje – dirba, stebi šalies kasdienybę ir auga kartu su ja. Andrių vis iš naujo stebina tai, kad Lietuva ir Japonija, tokios tolimos kilometrais, yra tokios artimos širdimis. Trečioje knygoje, keliaudamas per Japonijos įvykius, autorius vėl kviečia atrasti šį ryšį.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Viskas yra loterija. Šachmatai – loterija, pasaulis – loterija, ir tavo gyvenimas – loterija.

Karo metų Vilnius. Už aklinų geto sienų skleidžiasi švelni Esteros ir Izaoko pirmoji meilė. Estera beprotiškai ilgisi gėlių, o Izaokas svajoja mylimąją nusivesti į nuostabaus grožio pievas, plytinčias už geto sienų. Tačiau realybė palieka vis mažiau erdvės jaunuolių svajonėms. Izaokas – vienintelis likęs gyvas Abraomo Lipmano vaikas. Visi jo broliai ir seserys – Rachilė, garsi dainininkė Ina, filosofijos studentas Kasrielis, partizanė Riva, nerūpestingoji Basia ir net mažoji Taibalė – jau patyrė savo likimą. Dabar pavojuje ir Izaoko, talentingo šachmatininko, gyvybė. Geto komendantas Šogeris sumanė šėtonišką šachmatų partiją: jei laimės Šogeris, bus pasmerkti mirti visi geto vaikai, o Izaokas liks gyvas; jei laimės Izaokas, vaikai bus išgelbėti, bet mirti turės pats Izaokas. Vienintelė išeitis – lygiosios. Bet ar jos įmanomos, kai į lemiamą akistatą stoja gėris ir blogis?

Icchokas Meras (1934–2014) – žydų kilmės lietuvių rašytojas, scenarijų kino filmams („Kai aš mažas buvau“, „Maža išpažintis“, „Birželis, vasaros pradžia“) autorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2010). Naciams sušaudžius tėvus, užaugo jį priglaudusioje lietuvių šeimoje, dėl kūrybos buvo persekiotas ir emigravo į Izraelį. Jo novelės (rinkiniai „Žemė visada gyva“, „Apverstas pasaulis“, „Stotelė vidukelėj“) apysakos ir romanai („Geltonas lopas“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Mėnulio savaitė“, „Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius“, „Sara“ ir kt.) išversti į keliolika kalbų, įvertinti premijomis. „Lygiosios trunka akimirką“ (1963) – garsiausias tarptautinį pripažinimą pelnęs I. Mero romanas, atveriantis istorinę žmonijos patirtį ir egzistencinio pasirinkimo prasmę.

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge. 

Įkvepianti istorija, kurioje susipina senoji lietuvių tautosaka ir dabartis, padėsianti vaikams suprasti, kad būti kitokiam – tai būti ypatingam.

Neringa yra daug didesnė ir tvirtesnė už visas mergaites, tiesą sakant, ir už berniukus. Ji neturi draugų, nes yra „kitokia“, bet ji mėgsta būti viena ir skaityti.

Kartą ji su klase atvažiuoja atostogų prie jūros. Kol jos bendraklasiai dūksta bangose, mergaitė, patogiai įsitaisiusi kopose, pradeda skaityti bibliotekoje rastą knygą – sakmę apie Neringą. Beskaitydama užsnūsta ir regi keistą sapną apie du milžinus – Neringą ir Naglį, kurie smėlio juosta atskyrė jūrą nuo marių ir išgelbėjo žvejus nuo jūrų slibino.

Mergaitė nubunda išgirdusi šauksmus ir pamato, kad jos bendraklasiai skęsta. Prisiminusi jų pašaipas ir kikenimus, ji pradžioje sudvejoja, bet atsitokėjusi puola gelbėti vaikus iš šėlstančios jūros gniaužtų. Neringa tampa mokyklos heroje, plaukimo treneris pakviečia ją treniruotis ir vieną dieną ji tampa pasaulyje įžymia plaukike! Neringa išmoksta pasitikėti savimi ir savo išskirtinumą priimti kaip stiprybę.

Marius Marcinkevičius yra knygų vaikams rašytojas, poetas, prozininkas, gydytojas, apdovanotas Vaikų literatūros premija ir įtrauktas į Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) Garbės sąrašą. Marius yra parašęs virš 20 knygų vaikams, daugelis jų yra laimėję apdovanojimus Lietuvoje bei užsienyje, verčiamos į užsienio kalbas, pagal jas statomi spektakliai ir kuriamos dainos.

Lina Itagaki yra knygų vaikams iliustruotoja ir komiksų piešėja. Beveik visos jos pieštos knygos yra laimėję apdovanojimus Lietuvoje bei užsienyje, taip pat išleistos užsienio šalyse. „Sakmė apie Neringą” yra dešimtoji Linos iliustruota knyga, pusę kurios (senąją sakmę) ji nupiešė dar 2019 m. gavusi Klaipėdos savivaldybės stipendiją. Antroji knygos dalis apie šiuolaikinę Neringą buvo sugalvota daug vėliau su rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus pagalba, norint priartinti sakmę prie šių laikų.

„Sakmė apie Neringą” labiausiai tiks vaikams nuo 4 iki 9 metų. Kadangi tekstas parašytas didžiosiomis raidėmis – tinka besimokantiems skaityti!

Knygą galite rasti mūsų elektroniniame kataloge.